Už neveiklumą ir stagnaciją prezidentės prie kryžiaus kalamas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas iš tikrųjų ne iš kelmo spirtas - užuot pasirūpinusi šiukšlių tvarkymu, jo ministerija pasišovė už biudžeto pinigus propaguoti medžioklę.
Aplinkos ministerija rugsėjo pradžioje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą šviečiamajai paslaugai “Medžioklės plėtrą skatinančių bei medžioklės kultūrą ir tradicijas puoselėjančių priemonių įgyvendinimas” pirkti. Įmantriai skambantis konkursas iš tikrųjų iššifruojamas paprastai. Ministerija pageidauja, kad visuomenė būtų plačiai informuojama apie siauro, išskirtinio ir privilegijuoto, apie 30 tūkstančių ginkluotų žmonių būrelio veiklą miškuose.
Konkurso taisyklėse sakoma, kad nugalėtojas siūloma tema turėtų sukurti 10 reportažų, kurių kiekvieno trukmė - 5 minutės. Šie reportažai turėtų būti rodomi per vieną iš šalies televizijos kanalų savaitgaliais 10-12 valandomis. Taip pat pageidaujama, kad reportažai būtų kartojami.
Valstybės lėšomis medžioklę ketinama propaguoti ir žurnale. Ministerija pageidauja, kad tai būtų specifinis žurnalas, rašantis apie laukinės gyvūnijos išteklių racionalų naudojimą, apsaugą ir atkūrimą. Ministerijos užsakyta publikacija tokiame žurnale kartu su iliustracijomis turėtų užimti net 10 puslapių, o visa medžioklę propaguojanti medžiaga turėtų būti išspausdinta keturiuose žurnalo numeriuose - reklama turėtų apimti net 40 puslapių.
“Et, argi televizijai 20 tūkstančių litų - pinigai. Pagaliau mes neturime tiek, kad galėtume apmokėti vakarines originalias laidas”, - “Respublikai” sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, paklaustas, kodėl reportažus per televiziją ruošiamasi rodyti savaitgalių vidudieniais, kai dauguma medžiotojų miškuose.
S.Paltanavičius neigė, kad televizijos laidose ir publikacijose žurnale ketinama propaguoti medžioklės plėtrą.
“Nereikėtų medžioklės suprasti siaurai. Tai ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių racionalus naudojimas medžioklės plotuose, gyvūnų išteklių apsauga bei globa, medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, medžioklės kultūros pagrindai, nacionalinių medžioklės tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas”, - sakė S.Paltanavičius.
Tačiau kam tą viešinti mokant pinigus iš biudžeto, jei visa tai privalu žinoti egzaminus išlaikiusiam medžiotojui? Juk be šių žinių paprastai medžiotojo bilietas neišduodamas.
“Šie tūkstančiai - iš tų pačių medžiotojų lėšų”, - atremia S.Paltanavičius. Mat įvairius mokesčius mokantys medžiotojai valstybės biudžetą kasmet papildo ne vienu milijonu litų. S.Paltanavičius teigia, kad trečdalis šios sumos, apie milijonas litų, patenka į Aplinkos ministerijos biudžetą ir įvardijamas kaip Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Iš šios programos lėšų net 100 tūkstančių litų ir skiriama medžioklei propaguoti.
Jei valstybė finansiškai pajėgi propaguoti 30 tūkstančių žmonių pomėgį, gal ji yra radusi lėšų ir skatinti mėgėjų žūklę? Juk, įvairiais skaičiavimais, žvejų mėgėjų būrys šiandien gali siekti net 200 tūkstančių.
“Tam lėšų nenumatyta. Kodėl - reikia klausti politikų”, - “Respublikai” sakė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Jo teigimu, visi žvejų mėgėjų mokami mokesčiai, skirtingai negu medžiotojų, nugula į biudžetą ir išleidžiami kitoms reikmėms.
Bronius BRADAUSKAS, seimo narys, medžiotojas:
Konkursas rašiniams ir laidoms televizijoje medžioklės plėtrai skatinti? Koks čia dar konkursas? Na, aš tai tokio neskelbčiau. Daug ką įstatymas leidžia, bet gal yra ir vietos pamąstymams. Ar ne prabanga valstybei? Nematau problemų medžioklės srityje. Kam reikia medžioklę propaguoti? Medžioklės tradicijas - dar sutikčiau. Bet medžioklės plėtros - ne. Pas mus yra net per daug medžiotojų. Kita vertus, tokiai laidai ir laikas netinkamai parinktas, tik pinigai balon metami. Juk savaitgaliais, ypač rudenį ir žiemą, visi medžioja. Aš tokios paslaugos nepirkčiau, tai ne būtiniausia prekė.
Jonas ŠIMĖNAS, seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
Kadangi nesu medžiotojas, sakyčiau, medžioklės nereikėtų skatinti. Jei būtų skatinama mažinti perteklinius gyvūnus arba paukščius, tada tokią reklamą suprasčiau. Dabar visi matome: kormoranai išžvejojo Kuršių marias, nudergė Kuršių neriją, o Aplinkos ministerija mindžikuoja vietoje ir nežino, kaip šią problemą spręsti. Gal todėl, kad kai kuriems gamtininkams įdomu: kaip atrodys nuniokotas pajūris, kaip keisis ekosistema. Taigi pinigai turėtų būti skiriami visoms opioms problemoms spręsti, o ne propaguoti nedidelės grupelės žmonių pomėgį, medžioklės plėtrą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
