Namų bendrijose bunda vulkanai

Ataskaita - tik per teismą

Buvusių bendrabučių sostinės Žirmūnų g.147 ir Verkių g.43 gyventojai savo bendrijų pirmininku išsirinko kitame miesto gale gyvenantį Dainių Zabarauską. Aktyvus vyras, pirmininkaujantis bendrijai ir savo name Tujų g. užpernai labai pagelbėjo gyventojams ištrūkti iš savivaldybės paskirto administratoriaus gniaužtų. Tačiau netruko paaiškėti, kad nauja šluota šluoja ne ką geriau: esą pirmininkas viena sako, kita daro, o paskui išrašo sąskaitas ir žmonėms aiškina, neva jie patys to norėjo.

„Gyventojai iki tol nebuvo susidūrę su žmogumi, kuris dievagojasi dirbantis teisingai, pagal įstatymus, o kai pradedi skaičiuoti, klausinėti, kur naudojami pinigai, atšauna, kad viskas surašyta bendrijos dokumentuose“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo šiuo metu užsienyje dirbantis bendrijos narys Vytas Lingė.

Jam tik per teismą pavyko gauti iš D.Zabarausko ataskaitą, kur naudojamos bendrijos lėšos, tarp kurių yra ir nemažos pajamos už patalpų bei stogo nuomą. O pagal įstatymą pirmininkas tokią informaciją privalo pateikti per 10 darbo dienų, kai gauna buto savininko kreipimąsi.

Kiršina pinigai

Bendrijos narė Jolanta (vardas pakeistas, nes moteris teigė bijanti keršto) prisiminė, kad anksčiau namo gaunamų nuompinigių užtekdavo ir remontams, ir administravimui, ir dar likdavo pelno. Bet pastaruoju metu gyventojams, siūlantiems, pavyzdžiui, pakeisti linoleumą ar sutvarkyti šaligatvį, D.Zabarauskas turi vieną atsakymą - nėra pinigų. O suderinti remonto darbai esą atliekami už vieną kainą, o paskui paaiškėja, kad reikia mokėti brangiau.

„Pirmininkas jaučiasi kaip karalius, visiškai nesiskaito su žmonėmis, kurie jam moka algą. Kas išdrįsta suabejoti jo siūlymais, iškart tampa priešu“, - apgailestavo moteris.

Pasak V.Lingės, kur dar rasi tokią darbo vietą su 1500 litų alga, bendrija apmoka net transporto išlaidas, o jokių darbo valandų nėra. Gyventojams priimti namo rūsyje įrengtas kabinetas dažniausiai užrakintas. Jį įrengti kainavo apie 6 tūkst. litų, esą žmonės matė, kad jį remontavo pats D.Zabarauskas, bet dokumentuose figūruoja visai kitas darbų atlikėjas.

„Kam falsifikuoti dokumentus, jeigu pagal bendrijos įstatus mes ir jam pačiam galime už tą darbą sumokėti, nes jis statybininkas, - stebėjosi V.Lingė. - Bet vieną kartą prieis liepto galą - žmonių kantrybė turi ribas.“

Aktyvesni gyventojai pradėjo svarstyti, gal reikėtų atsisakyti D.Zabarausko paslaugų ir ieškoti kito pirmininko. Tačiau suburti į susirinkimą du trečdalius butų savininkų, kaip reikalauja įstatymas, sunkiai įveikiama misija.

„Mūsų name labai daug nuomininkų, butų savininkai gyvena kitur, gal kai kurie net užsienyje, - „Vakaro žinioms“ sakė viena Žirmūnų g.147 namo gyventoja. - D.Zabarauskas ir dar vienas mūsų namo aktyvistas aiškino, kad bendrijai mokėsime mažiau. Bet taip buvo tik iš pat pradžių, o paskui vėl sąskaitos ėmė augti, atsirado papildomų darbų. Gal jie ir reikalingi, nes namas labai apleistas. Nežinau, kas galėtų imtis jį tvarkyti, kur mes rasime naują pirmininką, nes šis pasirodo kaip jaunas mėnulis...“

Visiems neįtiksi

Pačiam D.Zabarauskui žinia apie bręstantį sukilimą jo vadovaujamose bendrijose didelio šoko nesukėlė.

„Manau, esu padaręs blogo tiems, kas iki man ateinant gyveno laisvai, vogė, mokesčių nemokėjo. Buvo vienas buvusio pirmininko draugas, beje, policininkas, kuris nemokėjo 10 metų - išsireikalavau per teismą, - nesikuklino D.Zabarauskas. - O šiaip kiekvienoje bendrijoje yra nepatenkintų pirmininko darbu.“

Anot jo, nuverstas buvęs pirmininkas V.Lingė tyčia kaišo jam pagalius į ratus. D.Zabarauskas tikino negavęs jo prašymo pateikti dokumentus, nes šis buvo atsiųstas senuoju bendrijos adresu.

„Aš to laiško negavau ir negalėjau gauti“, - įtikinėjo D.Zabarauskas. Matyt, pamiršo, kaip bendrijos narių buvo raginamas pateikti prašomus duomenis, nesuteikti preteksto V.Lingei kreiptis į teismą. Tačiau užsispyrė ir skundė net jam nepalankų teismo sprendimą, taip padidindamas bendrijos išlaidas teisinėms paslaugoms.

Dėl darbo valandų pirmininkas teigė nematąs prasmės slankioti aplink namus, nesant būtino reikalo, nes daugybę bendrijų dokumentų tvarko namuose, nuosavu kompiuteriu.

„Visada žmonės gali skambinti, aš atvykstu bet kuriuo metu, jeigu problemos nepavyksta išspręsti telefonu, - tikino jis. - Be to, Verkių g.43 bendrijos nariai visus valdybos, susirinkimų priimtus dokumentus gali peržiūrėti internete.“

Melo kojos trumpos

Anot D.Zabarausko, nieko tokio ir tai, kad pats atlikęs kabineto remontą oficialiuose dokumentuose nurodė kitą subjektą.

„Kas čia fiktyvu? Įmonė darė remontą, o per ją aš pats ir padariau. Visi mokesčiai vis tiek per tą įmonę buvo sumokėti“, - tvirtino pirmininkas, gyventojų išsakytus skundus vadindamas melu.

Tačiau ir pats apsimelavo. Pasidomėjus Verkių g.43-58 registruota UAB „Bendrijų aptarnavimas“, kurios direktoriumi nurodytas D.Zabarauskas, jis pareiškė, kad tai ne jis, galbūt bendrapavardis.

Minėta įmonė savo interneto tinklalapyje siūlo pagalbą daugiabučių gyventojams įsteigiant bendrijas, skelbiasi teikianti bendrijos pirmininko, valymo ir meistrų paslaugas, turinti kvalifikuotus ir patyrusius vadovauti bendrijoms darbuotojus. Esą turint tokį pirmininką komunalinių paslaugų kainas galima sumažinti net iki 50 proc.

Gaila, taip ir nepavyko sužinoti, kokiu stebuklingu būdu bendrijos pirmininkas gali tai padaryti. Staiga pokalbis telefonu D.Zabarauskui pasirodė nejaukus, jis pasiūlė susitikti kitą dieną akis į akį, tuomet viską paaiškinsiąs. Tačiau vakar jis jau nebuvo nusiteikęs nieko aiškinti, tik pagrasino teismu.

Skundų gausybė

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių. Apie 12 tūkst. jų tvarko bendrijos, o likusius - savivaldybių paskirti administratoriai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių pernai atlikta skundų dėl būsto valdymo ir priežiūros analizė parodė, kad, nors daugiabučių, kuriuose įsteigtos bendrijos, yra tris kartus mažiau, skundų dėl bendrijų pirmininkų ar valdybų veiklos yra daugiau nei dėl namus administruojančių įmonių.

Teisininkė Gabrielė Ramanauskaitė, konsultuojanti gyventojus daugiabučių namų bendrijų veiklos klausimais, teigė gana dažnai sulaukianti nusiskundimų, kad pirmininkai savavališkai organizuoja kažkokius papildomus darbus, kurie neprivalomi pagal galiojančius namo priežiūros teisės aktus.

„Būna situacijų, kai tų darbų „prikepama“ labai daug, nes bendrijos pirmininkas būna suinteresuotas aprūpinti veikla ir pinigais savo draugų, giminaičių „uabėlius“. Tokiais atvejais darbų kainos gerokai lenkia rinkos kainas, - aiškino G.Ramanauskaitė. - Tačiau reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją atskirai. Pasitaiko, kai ir patys gyventojai, nelabai tai suprasdami, bendrijų įstatuose įtvirtina galimybę pirmininkui tokia piktybine veikla užsiimti.“

Pataria rinktis atidžiai

Teisininkė įspėja, kad gyventojai turėtų labai atidžiai vertinti siūlytojus atlikti įvairias paslaugas už pačias bendrijas. Būtina atsižvelgti į įmonės patirtį, darbuotojus, jų kvalifikaciją. Pravartu pasidomėti ir tuo, ką jie jau yra nuveikę, ar tinkamai teikia siūlomas paslaugas.

G.Ramanauskaitė skeptiškai vertina tai, kad nuo 2011 m. panaikintas namus administruojančių subjektų atestavimas.

„Manau, kad jų kvalifikacija turi būti patikrinta valstybės institucijų, nes jų teikiamos paslaugos susijusios ne tik su namo gyventojų gerove, bet ir su viešuoju interesu. Jeigu namas netinkamai prižiūrimas, tai gali sukelti pavojų ir aplinkiniams“, - teigė teisininkė.

Juozas ANTANAITIS, „Būsto rūmų“ prezidentas:

Konfliktų tarp daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir gyventojų pasitaiko dėl įvairių priežasčių, netgi dėl bendrijų pirmininkų charakterio. Vieni yra puikūs vadovai, buriantys kolektyvą, o kiti pasijunta aukštesni...

Savivaldybių paskirtais būsto valdytojais namuose, kur neįsteigtos bendrijos, skundžiamasi gerokai mažiau ir pažeidimai ten nustatomi rečiau, nes jie yra labiau kažkieno kontroliuojami - savivaldybės, gyventojų, prokuratūros ir kt. Daug prasčiau ten, kur neteisingai elgiasi bendrijos pirmininkas, - net tai įtarus bendrijos nariui kur nors kreiptis yra problemiška. Net ir daug išmanantis žmogus prieš bendrijos pirmininką lieka bejėgis. Santykiai nesureguliuoti, teisės ir pareigos išskirstytos, apsiginti neįmanoma.

Blogiausia tai, kad Lietuvoje nėra daugiabučių namų bendrijų pirmininkų mokymo programos. Mūsų asociacija savo jėgomis organizuoja mokymus Vilniaus savivaldybėje kiekvieną savaitę, stengiamės dažniau išvažiuoti į rajonus ir suteikti bendrijų pirmininkams reikalingų žinių. Bendrijos pirmininkas nėra kažkoks garbės asmuo. Tai yra žmogus, kuris laimėjo konkursą į konkrečią darbo vietą, su juo yra sudaroma darbo sutartis, jam už darbą mokamas atlyginimas, tad jis privalo savo darbą atlikti tinkamai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“