Naujasis vežėjų atstovas turi pasiūlymų valdžiai

Daugiau negu dvidešimt metų pervežimų versle besisukantis M.Atroškevičius nuolat buvo įvykių sūkuryje. Matydamas, kad vežėjams - ypač smulkiesiems, - reikalinga kvalifikuota pagalba, tapo vienu iš Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos steigėjų. Aktyviai dalyvaudamas „Linavos“ komitetų veikloje, 2011 m. jis tapo vienu iš prezidiumo narių, vėliau vieną kadenciją ėjo viceprezidento pareigas. 2015 m. tapo vienu iš Lietuvos vežėjų sąjungos steigėju, vėliau buvo jos prezidentu. „Šiai dienai „Linava“ vienija 854 įmones, kurių vilkikų parkas siekia 27 000 (visos Lietuvos sunkiojo transporto parkas - 42 000 - aut. past.). Man, kaip naujai paskirtam generaliniam sekretoriui, darbo tikrai bus. Ramina tik tai, kad, kiek teko pastebėti, vežėjai - vienas lanksčiausių ir greičiausiai prie pokyčių prisitaikančių verslo segmentų, tad, manau, kad susitvarkysime.“

Pašnekovo teigimu, Lietuvos pervežimų istorija prasidėjo maždaug 1994 m., įkūrus asociaciją. Dėl patogios mūsų krašto padėties pervežimai gana greitai tapo svarbia, daug darbo vietų sukuriančia ir daug mokesčių sumokančia ūkio šaka. Veiklos pradžioje dėl istorinių aplinkybių daugiausia vežėjų dirbo su Rytų rinkomis. Situacija pasikeitė po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Lietuvos vežėjai greitai „įsisavino“ Europos rinką ir ši „ekspansija“ bendru sutarimu turėjo dar labiau plėstis, bet smogė 2008 m. krizė. Tada Europoje prasidėjo problemos. Vakarų šalys, siekdamos saugoti savo įmones ir vietos vežėjus, nepaisant ES sutarčių, užsienio vežėjams ėmė taikyti apribojimus. Pastarieji, nors pateikiami „argumentuotai“, faktiškai didina administracines pervežimo įmonių išlaidas ir taip mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. „Situacija galėtų pasikeisti, jeigu ES pagaliau priimtų seniai ruošiamą vadinamąjį mobilumo paketą, - pastebėjo generalinis sekretorius. - Paketą sudaro aštuoni pasiūlymai dėl galiojančių teisės aktų keitimo. Lietuvos vežėjams svarbiausi: komandiruojamų darbuotojų direktyvos taikymas kelių transportui; pasiūlymai dėl poilsio kas savaitę; patekimo į rinką reglamentavimas. Tačiau, regis, Vakarai tuo nėra suinteresuoti, tad, tikėtina, kad paketą patvirtins tik naujos kadencijos Europos Parlamentas. Iki to laiko mums reikės kantriai laukti ir mėginti taikytis prie esamų sąlygų.“

Dar viena problema, apie kurią neseniai rašė „Vakaro žinios“, yra vairuotojų trūkumas. Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, dirba apie 69 000 vairuotojų, augančiai pervežimų rinkai jų vis tiek trūksta. „Vežėjai sukuria apie 60 proc. eksportuojamų paslaugų. Manome, kad valstybė tai pagaliau turėtų pastebėti ir įvertinti, o ne taikyti vairuotojų įdarbinimo kvotas. Tai irgi mažina konkurencingumą. Tie patys Ukrainos ar Baltarusijos vairuotojai, kurie negauna darbo pas mus, vyksta į Lenkiją. Mūsų vilkikai stovi, lenkų - važiuoja. Laisva rinka, žmonių migracijos nesustabdysi. Vietoje žmonių taip pat trūksta. Vilkiko vairuotoju asmuo gali tapti tik nuo 21-erių, o iki to laiko dažnas jau būna pasirinkęs profesiją, susiplanavęs gyvenimą ir be radikalių permainų, nebenori nieko keisti“, - teigė M.Atroškevičius. Kalbėdamas apie vairuotojų atlyginimus, generalinis sekretorius pripažino, kad pasitaiko visko. „Kiekviena įmonė turi administracinių ir techninių išlaidų, apie kurias nesusimąsto nei politikai, nei žurnalistai, nei patys vairuotojai. Pastarieji, palyginti su kitomis sferomis, tikrai uždirba daug. Turime atvejų, kai buvę mokytojai tampa vairuotojais, tačiau variantų, kad vairuotojas taptų mokytoju, girdėti neteko, - šypsosi pašnekovas. - Taip pat visada norintiems siūlau alternatyvą - dirbti ne kažkam, o sau. Užsienyje labai daug tokių „vienos šeimos“ įmonių, kur vairuotojas ar net visa šeima dirba pati sau. Lietuvos vyriausybė irgi galėtų skatinti tokį verslą.“

Kita, neigiamų pasekmių šalies ekonomikai galinti turėti, tendencija - įmonių migracija. „Priežasčių, kodėl Lietuvą palieka ne tik vairuotojai, bet ir įmonės, yra daug - vairuotojų trūkumas, mokesčių politika, draudimo kainos, degalai, - vardijo pašnekovas. - Blogiausia yra tai, kad kitose šalyse įsikūrusios įmonės, net ir pasikeitus vienam ar dviem veiksniams, į Lietuvą nebesugrįš, tad kalbant apie emigracijos stabdymą galvoti reikia ne tik apie žmones, bet ir apie verslą.“

Kalbėdamas apie Rusijos rinką, generalinis sekretorius patikslino, kad nors nuo 2013 metų kelionių į Rusiją sumažėjo tris kartus ir tai sudaro tik 13 proc. visų transporto paslaugų, pastaroji šalis yra labai svarbus tranzito punktas. „Nors Rusija dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, nesinori prarasti būtent per ją pasiekiamų Centrinės Azijos šalių rinkų. Ne visos jos turi išėjimus į jūras, tad teisingai susiplanavus ir susitarus papildomo darbo turėtų ne tik mūsų vežėjai, bet ir Klaipėdos uostas. Gaila, kad neišnaudotas lieka ir vadinamas „Šilko kelias“, nes vis nepasirašoma tarpvalstybinė Lietuvos ir Kinijos sutartis, leidžianti vežti krovinius į/iš šios šalies. Galime kalbėti apie geležinkelio pervežimus, bet visada bus krovinių, kurių geležinkeliai neveš. Todėl Rusijos rinka reikalinga“, - teigė M.Atroškevičius.