Nuotekų kare - įtarimai korupcija

Siesikų (Ukmergės r.) bendruomenė aršiai pasipriešino miestelio apylinkių teršimui, kai iš Vilniaus tonomis buvo ketinama vežti trąšomis vadinamas žmonių fekalijas. Tręšti jomis nuomojamus laukus bent jau oficialiai ketino Panevėžyje registruota danų įmonė „PK agro 1“. Tačiau pasipriešinę siesikiečiai, nors patys apie tai ir nenutuokia, galbūt padės atskleisti ir dar vieną, daug tamsesnę nei smirdančios fekalijos šios istorijos pusę. O būtent - joje gali būti įpainiota ir neregėto masto korupcija.

Priešinimasis buvo solidarus

Trys automobiliai su bendrovėje „Vilniaus vandenys“ surinktu dumblu į Siesikų apylinkes užsuko prieš kelias dienas. Minėta įmonė sostinėje surenka ir valo atliekas, taip pat tiekia geriamąjį vandenį. Tačiau vietos gyventojai neleido atvykėliams išpilti į iš anksto iškastą duobę trąšomis paverstų žmonių fekalijų. Iš pradžių jas vežusias mašinas savo automobiliu užblokavo vienas drąsus vietinis gyventojas, o po to jam į pagalbą atskubėjo ir kiti gyventojai.

Kaip „Respublikai“ pasakojo Siesikų miestelio bendruomenės pirmininkė Leokadija Talalienė, Siesikų gyventojai apie neaiškaus krovinio atgabenimą į jų apylinkes informacijos turėjo iš anksto. „Ta danų firma „PK agro 1“ buvo atvažiavusi ir prašė Siesikų seniūno leidimo pilti fekalijas. Tačiau seniūnas to daryti neleido. Tada verslininkai nuvyko į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės r. skyrių ir vis tiek tą leidimą gavo“, - stebėjosi pašnekovė.

Kodėl siesikiečiai pabūgo vadinamosios trąšos? „Per amžių amžius mūsų protėviai tas žemes, kur auginami žmonių vartojami kultūriniai augalai, vengdavo tręšti savo fekalijomis. Jos neapsakomai smirdi, be to, šitaip elgtis yra ir labai neetiška. Tačiau mūsų atveju svarbiausia netgi ne tai. Mūsų nuomone, didmiestyje iš kanalizacijų surinktos žmonių fekalijos yra atmieštos vaistais, įvairiausiomis buityje naudojamomis cheminėmis priemonėmis, todėl yra labai nuodingos“, - dėstė L.Talalienė.

Ji neslėpė, kad vadinamąsias trąšas atvežusios įmonės darbuotojai siesikiečius bandė įtikinti, kad „Vilniaus vandenų“ surinktos fekalijos yra išvalytos pagal griežčiausius reikalavimus ir neva apylinkių gyventojų sveikatai nekenks. „Mums net sakė, kad ši trąša yra naudinga, nes tręšti ja laukus kainuoja pigiau nei įprastomis trąšomis. Tačiau kartu buvo mušamasi į krūtinę, jog kita fekalijų partija į mūsų apylinkes bus atvežta ne anksčiau kaip po trejų metų. Įžvelgėme prieštaravimą - jei jau trąša niekam nepavojinga, kodėl ja nelaistyti laukų kasmet?“ - retoriškai klausė Siesikų bendruomenės atstovė.

Siesikų gyventojams sukilus, sunkvežimiai su fekalijomis pasuko atgal. Tačiau siesikiečiai nėra įsitikinę, kad mašinos vieną dieną čia vėl nepasirodys ir nepaskandins neapsakomoje smarvėje gražios Siesikų gyvenvietės ir jos apylinkių. Todėl buvo surašytas kreipimasis į aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, tačiau kad jis turės kokį nors poveikį, niekas netiki.

Galai - Aplinkos ministerijoje

Skandinti smarvėje Lietuvos gyventojus tapo įmanoma tada, kai 2005 m. tuometinis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pasirašė reikalavimus dumblui, kuris gali būti naudojamas tręšimui.

„Reikalavimai - labai griežti. Ir manau, kad jų laikomasi. O Siesikai dumblui vežti pasirinkti todėl, kad šalia jų esantis žemės plotas buvo įtrauktas tarp kelių plotų, į kuriuos dumblas turėtų būti vežamas, nes kitaip jo nėra kur dėti“, - „Respublikai“ pasakojo žmonių fekalijų utilizavimo procesą prižiūrinčios Aplinkos apsaugos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas.

„Nuotekų valymo metu susidaro dumblas, kuris yra nusausinamas ir naudojamas laukams tręšti, karjerams rekultivuoti, energetinėms kultūroms auginti“, - dienraščiui savo atsakyme aiškino ir „Vilniaus vandenų“ atstovė Simona Skalauskytė.

Tačiau į gražius valdininkų teiginius kreivai žiūri ne tik Siesikų gyventojai, bet ir mokslininkai. Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agrokologijos skyriaus vedėjas Sigitas Lazauskas tvirtino, kad „į savo lauką“ net ir labai gerai išvalytų žmogaus fekalijų nepriimtų. „Bet tai mano asmeninė nuomonė. Galbūt dabartinės technologijos ir leidžia dumblą išvalyti taip, kad jame neliktų kenksmingų cheminių medžiagų“, - atsargiai svarstė mokslininkas.

Keista sutartis

Antra vertus, Siesikų gyventojai galbūt atvėrė pūlinį, kurio dydžio turbūt net blogiausiuose sapnuose neįsivaizdavo. „Respublikai“ pradėjus domėtis trąšomis paverstų žmonių fekalijų istorija piršosi mintis, kad tai - tik ledkalnio viršūnė, už kurios slepiasi galimi nešvarūs sandėriai sostinės savivaldybei priklausančiuose „Vilniaus vandenyse“ ir kitose su šia bendrove susijusiose įmonėse.

Tada tampa aiškiau ir tai, kodėl iki šiol buvo nusikalstamai vilkinama problemą galinčios išspręsti Vilniaus dumblo perdirbimo gamyklos statyba.

Tyrimą pradėjome nuo to, kad „Vilniaus vandenų“ užklausėme, su kokia bendrove ji yra sudariusi sutartį dėl vadinamojo dumblo išvežiojimo. Gavome atsakymą - esą 2011 m. balandžio 27 d. buvo šešiems mėnesiams sudaryta nuotekų utilizavimo sutartis su Kauno įmone „Inversis“.

Internete pabandėme surasti įmonės tokiu pavadinimu svetainę, tačiau to padaryti niekaip nepavyko. Viename iš įmonių katalogų buvo paskelbti tik keli mobilieji telefonai, iš kurių vienas priklauso bendrovės „Inversis“ direktorei Brigitai Kupstaitei.

Juo atsiliepusi įmonės vadovė sakė, kad jos firma tikrai buvo viena iš dviejų dalyvių „Vilniaus vandenų“ skelbtame konkurse ir laimėjo. Tiesa, įvardyti sutarties sumos B.Kupstaitė negalėjo - esą sutartyje su valstybei priklausančia įmone tokia nėra numatyta (! - red. past.). Pašnekovė tvirtino iš Vilniaus už paslaugas ir nė vieno lito dar negavusi, nes iki šiol „Inversis“ esą... nėra išvežusi nė vieno kilogramo dumblo.

B.Kupstaitė negalėjo paaiškinti ir to, kaip jos firma susijusi su Panevėžyje įsikūrusia danų firma „PK agro 1“. Su užsieniečiais susisiekti irgi nepavyko - viename iš internetinių katalogų nurodytas bendrovės telefonas vakar visą dieną tylėjo.

Už fekalijų - „daktarų“ ausys?

Tačiau dar keisčiau už keistą pokalbį yra tai, kad sutarties tarp „Vilniaus vandenų“ ir „Inversis“ neradome Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVVP), kur privalomai skelbiami visi viešieji pirkimai.

Užtat jame buvo įrašyta kita sutartis, kurią 2011 m. sausio 3 d. „Vilniaus vandenys“ sudarė su dar kita Kauno bendrove „Rofolis“ ir ji turėjo galioti net iki 2014 m. sausio 3 d. CVVP įrašyta, kad ši įmonė laimėjo konkurse, kuriame vėlgi dalyvavo vos dvi bendrovės, pasiūliusi dumblo vežimo kainą - po 118 litų už toną. Tačiau didžiausią įspūdį padarė sutarties suma - 15,93 mln. litų trejiems metams.

Bet sunkiausia paaiškinti, kodėl ši sutartis kruopščiai slepiama? „Respublikai“ atsiųstame „Vilniaus vandenų“ atsakyme apie „Rafolį“ nėra užsiminta nė žodžio. Tiktai neaiškiai užsimenama, kad naujas konkursas dumblui utilizuoti buvo paskelbtas pasikeitus vadovams. Praėjusių metų pabaigoje suėmus kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamą tuometinį bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovą Darių Norkų, jį poste laikinai pakeitė Darius Indriūnas, o dabar įmonei vadovauja Valdas Savickas.

Įdomu ir tai, kad UAB „Rofolis“ direktoriaus Kęstučio Miliausko vardas ir pavardė yra tokia pat, kaip ir vieno su Kauno „daktarų“ grupuote siejamo veikėjo, pravarde „Šramas“. 2006 m. šis žmogus buvo užpultas Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelyje esančioje kaimo turizmo sodyboje, jam sutrupintas dubens kaulas. Jei „Rofolio“ vadovas ir „Šramas“ būtų vienas ir tas pats žmogus, tuomet būtų aišku, kodėl „Vilniaus vandenys“ nuslėpė sutartį. Tačiau iš asmens, kuris atsiliepė UAB „Rofolis“ nurodytu mobiliuoju telefonu ir prisipažino esąs bendrovės vadovas, to sužinoti nepavyko - pašnekovas gana šiurkščiai atrėžė nebendraująs su žurnalistais.