Savo šalies piliečiams užkrauti politikų tarptautiniai įsipareigojimai remti užsienio skurdžius virsta ne tik tragikomiška, bet ir vis brangstančia našta.
Didėjančiu skurdu, nedarbu ir socialine neteisybe svetur laimės ieškoti savo piliečius vejanti Lietuva nepamiršta tik skurstančių Afrikoje, Atlanto arba Ramiojo vandenyno salose.
Mokestis už vergovę
2014-2020 metais per Europos vystymosi fondą Lietuva trečiosioms šalims įsipareigojo sumokėti 190 mln. litų, nors 2008-2012 metų laikotarpiu toks įnašas siekė apie 94 mln. litų. Mūsų valstybei tiesiog buvo padidintas finansinės donorystės koeficientas.
Oficialiai Lietuva per europinį fondą pinigais maitina „Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių grupę“, absoliuti šio įnašo dalis patenka afrikiečiams. Dauguma remtinų šalių yra buvusios Vakarų Europos valstybių kolonijos, bet į kompensavimo už vergovės skriaudas mechanizmą kažkodėl įtrauktos ir niekuo dėtos Baltijos, Rytų bei Centrinės Europos valstybės.
Pritaria, bet įtaria
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Socialdemokratų frakcijos narys Benediktas Juodka vakar „Respublikai“ sakė, kad Lietuvai nėra lengva finansiškai remti kitus, bet tai verčia daryti tarptautiniai įsipareigojimai.
„Jeigu esi įsipareigojęs tarptautinei bendruomenei, privalai mokėti, nes kitaip nebūsi laikomas partneriu ar net tapsi antrarūšis, - teigė B.Juodka. - Solidarumo principas man yra suprantamas, bet finansinė jo pusė nėra aiški - ar Lietuva privalo mokėti būtent tiek, kiek prašoma?“
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Andrius Mazuronis taip pat abejojo dėl staiga padidinto Lietuvos įnašo.
„Man įtarimų kelia ne pats rėmimo principas ir net ne pati suma, bet jos padidėjimo koeficientas, - sakė A.Mazuronis. - Kodėl Lietuvai šis įnašas buvo staiga padidintas apie 60 proc., ar dėl to su mumis tartasi, ar mes bent buvome perspėti, kai turime patys tiek sudėtingų problemų, siaubingų skolų?“
Darbo partijos (leiboristų) frakcijos Seime narė Loreta Graužinienė teigė, kad krikščioniška yra dalytis tuo, ką turi, su kitais, ypač gyvenančiais dar skurdžiau, tačiau tuo pat metu yra neatleistina rūpintis tik svetimais, o savo žmones palikti likimo valiai.
„Padėti reikia pirmiausia - savo žmonėms, kuriuos, deja, valdžia, yra linkusi pamiršti, - sakė L.Graužinienė. - Lietuvoje šiandien situacija yra tragiška skurdo, nedarbo prasme, todėl kyla klausimas, ar patys jau netapome trečiojo pasaulio šalimi? Mūsų diplomatams neturėtų būti gėda užsieniui pasakyti, kad patys gyvename labai skurdžiai, paprašyti galimybės sumažinti įnašus, bet matau, kad jie kartais dirba kitų šalių, o ne savo valstybės piliečių labui“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Michalas Mackevičius taip pat pasisakė už solidarumą su tarptautine bendruomene, tačiau abejojo, ar žinant mūsų šalies ūkio būklę, skurdo problemas, teisinga švaistytis šimtamilijonine parama nė nesiderant dėl jos dydžio.
Nesvarbu, ką remiam
Pasirodo, Lietuvos žmonių pinigai atitenka net miniatiūrinėms salų valstybėms, kuriose karaliauja į diktatūrą linkę valdovai arba su jomis net neturime užmezgę diplomatinių santykių.
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, Užsienio reikalų ministerija (URM) suskubo megzti tokius santykius - Vyriausybei jau parengti nutarimai dėl oficialios bičiulystės su Komorų sąjunga, Maršalo salų, Palau respublikomis.
URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento vyriausioji specialistė Simona Stalilionytė vakar „Respublikai“ patvirtino, kad Lietuva finansiškai remia ir Mozambiko sąsiauryje esančias 2 tūkst. kv. km ploto Komorų salas, bet diplomatinių santykių neturime.
„Tai nėra svarbu, nes mūsų šalies finansinis įnašas vis tiek patenka į ES vystymosi fondą, iš ten jau paskirstomas visiems paramos gavėjams, tarp jų - ir Komorams“, - sakė S.Stalilionytė.
Skaičiai
Nuo 2004-ųjų Lietuvai tapus ES nare, paramai kitoms šalims jau išleidome daugiau kaip 700 mln. litų, arba dvigubai daugiau nei Latvija ir Estija, skaičiuojant pagal visų Baltijos valstybių sukurto Bendrojo vidaus produkto dydžius.
„Eurostat“ duomenimis, 2011 metais net 33,4 proc. Lietuvos gyventojų gyveno ties skurdo riba, nors net 40,1 proc. visų valstybės išlaidų (be ES paramos lėšų) buvo skirta socialinei apsaugai.
Lietuvoje darbo neturi apie 200 tūkst. žmonių.
Valstybės skola dabar siekia apie 44 mlrd. litų, „Sodros“ skola jau perkopė 10 mlrd. litų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
