Viena „Via Baltica“ kelio atkarpų, nuo Kauno pro Marijampolę vedanti į Lenkiją, jau daug metų vadinama vienu tragiškiausių ir labiausiai eksploatuojamų Lietuvos kelių. Šiuo transporto koridoriumi kasdien važiuoja bene penktadaliu daugiau automobilių nei kitais magistraliniais keliais, o vilkikų - daugiau net du kartus. Automobilių kolonoms tenka brautis dviejose eismo juostose. Tiek, kiek laiko kelias dūsta nuo automobilių, tiek ir kalbama, kad reikia tiesti dar vieną kelią ir atskirti priešpriešiais judančius srautus. 
iais metais, regis, ledai pajudėjo ir vietoj prognozių kelininkai jau dėsto gaires. Kokiais etapais bus vykdoma, kada numatoma baigti kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai rekonstrukcija? Kiek ji kainuos? Kokių saugumo priemonių bus imamasi mažinant eismo nelaimių, kol bus nutiestas 4 juostų kelias (po dvi abiem kryptimis), „Respublikai“ atsakė Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus SKRODENIS.
- Kiek kilometrų kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai numatoma rekonstruoti? Kokiais etapais vyks darbai? Kodėl taip ilgai užsitęsė šio svarbaus kelio statybos pradžia?
- E67 „Via Baltica“ plėtros projektas numatomas pradėti šiemet ir turėtų būti baigtas 2020 metais. Projektui įgyvendinti reikės 928 mln. litų. Iš jų Europos Sąjungos lėšos sudarytų ne mažiau kaip 50-80 proc. projekto vertės. Tikimės, kad projektas bus finansuojamas iš CEF („Connecting Europe Facilities“) fondo. Rekonstrukcijos darbai planuojami vykdyti nuo 17,34 km (Mauručių, Kauno r. sav.) iki 96,88 km (valstybės sienos su Lenkija). Ne viskas vyks urmu. Šiais metais yra numatyta atnaujinti senąjį kelio ruožą prie Stanaičių. Bus skelbiamas viaduko į keturias kelio juostas statybos konkursas. Jau baigiamas rengti kelio statybos per Kazlų Rūdos r. sav. techninis projektas, tikimės rudeniop skelbti konkursą. Didieji kelio statybos darbai turėtų prasidėti ateinančiais metais.
Projektas apims keturias savivaldybes. Šalia dabar esančio kelio 6 kilometrų dvi naujos eismo juostos bus nutiestos per Kauno r. sav., 12 km - Prienų r. sav., 9,7 km - Kazlų Rūdos r. sav., 11 kilometrų - Marijampolės sav. Kartu bus pradėtos kelio rekonstrukcijos nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos specialaus plano rengimo ir žemės iš savininkų išpirkimo procedūros. Iš patirties žinome, kad žemės pirkimas užtrunka. Gali prireikti ne vienų metų. Per Marijampolės sav. reikės nutiesti beveik 20 km kelio ir šiek tiek daugiau per Kalvarijos r. sav. Lenkija yra numačiusi baigti automagistralę iki Lietuvos sienos 2020 metais. Nutiesti 4 eismo juostas ir automagistrale susijungti su visa Europa iki to laiko norėtume ir mes, bet gali būti, kad visko nespėsime, pritrūks lėšų daliai darbų. Tikėtina, kad viso kelio darbai nuo Kauno iki Lenkijos galėtų būti baigti 2022 metais.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios užtruko projektas, yra žemės savininkų negeranoriškumas. Visi rėkia, kad kelio reikia, o kai reikia patiems prisidėti, parduoti žemę už valstybės ekspertų nustatytą kainą, šaukia, kad nebereikia. Kelio tiesimui žemę reikia išpirkti iš savininkų, ir tuo dauguma jų naudojosi, norėdami kuo daugiau uždirbti. Įstatymai leidžia paimti žemę jos rinkos verte rengiant visuomenei svarbius objektus, tačiau piliečiai paprastai su valstybės siūloma kaina nesutinka ir reikalauja didesnio užmokesčio, nei žemė verta. Kai susitarti nepavyksta, savininkas valstybę duoda į teismą. Blogybė ta, kad nebuvo galima naudoti paimtos žemės, kol nesibaigė teisminiai ginčai. Procesas trukdavo labai ilgai. Nuo šiol bylos dėl žemės paėmimo svarbių visuomenei objektų reikmėms bus nagrinėjamos pirmumo tvarka. Taip sutaupysime laiko.
- Iš kiek šeimininkų ir kiek žemės reikia išpirkti kelio statybai?
- Magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo Mauručių iki Puskelnių rekonstrukcijai pagal parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto sprendinius reikėjo paimti 101,57 ha privačios žemės iš 425 žemės sklypų savininkų. Kauno r. sav. - 0,36 ha (5 žemės sklypus), Prienų r. sav. - 40 ha (147 sklypus), Kazlų r. sav. - 30,75 ha (101 sklypą), Marijampolės sav. - 30,75 ha (172 sklypus).
Manome, kad teisminiai procesai dėl žemės paėmimo užsitęs Prienų ir Marijampolės savivaldybėse. Iki šiol nepavyko sudaryti sutarčių su 18 žemės savininkų dėl jų 30 privačių žemės sklypų dalių (5,4 ha bendro ploto) Marijampolės savivaldybėje. Ginčą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teks spręsti teisme. Kadangi dalis žemės sklypų yra įkeisti, teismų ir antstolių areštuoti, dalies žemės sklypų savininkai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, tarp jų yra užsienio piliečių, tai ginčai teisme gali užtrukti.
- Vairuotojai nerimauja, kad kai bus padalytas ir taip siauras kelias atitvarais, jis pavojingai susiaurės ir taps dar pavojingesnis.
- Priešpriešinių transporto srautų nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio atskirti nenumatoma. Pirma, atitvaro įrengimas yra gana brangi inžinerinė priemonė. Antra, kelio ruožas nuo Marijampolės iki pasienio yra siauresnis, todėl įrengus atitvarą nebeliktų erdvės priverstinai sustojusiam automobiliui apvažiuoti ir tai trikdytų eismą visoje magistralėje. Šiemet atitvarus numatoma statyti kitoje „Via Baltica“ kelio dalyje, tarp Panevėžio ir Pasvalio (bendras ilgis sudarys apie 2,5 km). Šioje atkarpoje rengti trečią ir ketvirtą eismo juostas dar neplanuojama, todėl būtina imtis papildomų inžinerinių priemonių, kol nėra tokio didelio eismo intensyvumo, kaip kelyje nuo Kauno iki pasienio. Erdvės pravažiuoti leistinu greičiu čia pakankamai, o priemonė tiesiog užkardys išvažiavimų į priešpriešinę eismo juostą galimybę ir padės išvengti dažniausios eismo įvykių priežasties. Ši priemonė diegiama trumpame kelio ruože. Stebėsime jos efektyvumą, o jei pasiteisins, darbus tęsime.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
