1 nuotr.Grupė parlamentarų parengė pataisą, kuriai įsigaliojus jau ne tik komerciniai bankai ir kredito unijos galėtų formuoti atidėjinius blogoms paskoloms ir taip metų metus atidėti pelno mokesčio mokėjimą, bet ir vartojimo kreditų įmonės.
„Nepaskaičiavome, kiek atidėjinių būtų suformuota ir kiek dėl to netektų šalies biudžetas. Mat pagrindinis mūsų tikslas yra įtvirtinti lygiateisiškumą, nes dabar vienoms finansų įstaigoms galima tai, ko negalima kitoms. Be to, vartojimo kredito įmonėms įteisinus tokią galimybę, atpigtų kreditai“, - „Vakaro žinioms“ sakė vienas iš projekto autorių parlamentaras Gintaras Tamošiūnas.
Parlamentaras sutinka, kad galimybė formuoti atidėjinius sudaro galimybę piktnaudžiauti, tačiau jis įsitikinęs, kad esami teisės aktai yra pakankami, tiesiog trūksta kontrolės iš Lietuvos banko pusės.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bankai turi galimybę suformuoti atidėjinius blogoms paskoloms ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai su bankais klientai už jas atsiskaito. Ir dar perkelti dalį praėjusių metų nuostolio į kitus metus. Tuo bankai ir naudojasi bei juokingomis sumomis papildo šalies biudžetą. Jau lyg anekdotas iš lūpų į lūpas perduodamas faktas, kad, pavyzdžiui, 2012-aisiais du didžiausi bankai - SEB ir „Swedbank“ - kartu sumokėjo vos 3 tūkst. litų, nors 2011-aisiais abu kartu uždirbo 970 mln. litų.
„Nuostolius labai lengva padaryti. Blogoms paskoloms leidžiama atidėti tam tikrą sumą pinigų: klientas vieną dieną pavėluoja sumokėti, ir bankas jau gali daryti atidėjinius. Bankai taip ir žaidžia su tais atidėjiniais, nes nuo jų nereikia mokėti pelno mokesčio. Kitais metais tuos atidėjinius atideda dar kitiems metams ir taip nemoka mokesčių“, - teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
