Persisotinę bankai kelia sąlygas

Lietuvos banko šių metų balandžio mėn. duomenimis, vien su namų ūkiais susijusių indėlių likučiai bankuose sudarė: vienadieniai - 13,2 mlrd. litų, sutarto termino - beveik 9,8 mlrd. litų. Už vienadienius indėlius bankai mokėjo, kaip ir pernai balandį, 0,02 proc. palūkanų, už terminuotuosius iki 2 metų indėlius palūkanos siekė 0,65 proc. (pernai - 1,01 proc.), už ilgesnio nei 2 metų termino - 2,76 proc. (pernai balandį buvo 3,40 proc.), tačiau pastarųjų indėlių suma tesiekia 610,7 mln. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį pietaudamas su bankininkais siūlė komerciniams bankams už ilgesnio termino indėlius taikyti geresnes palūkanas. Tačiau bankai iškėlė savo sąlygas - Lietuva turi pakeisti terminuotojo indėlio apibrėžimą, kad indėlininkas neturėtų Civilinio kodekso garantuojamos teisės bet kada nutraukti tokio indėlio sutartį.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas ramina: šiuo metu terminuotuosius indėlius bankuose laikantiems klientams sąlygos nesikeis.

„Tarėmės, kad tai būtų papildoma kategorija indėlių, už kuriuos žmogus galėtų gauti didesnes palūkanas, bet jis negalėtų vienašališkai nutraukti sutarties“, - bandė teisintis S.Kropas. Pasirodo, anksčiau Lietuvoje tokiomis sąlygomis terminuotieji indėliai buvo priimami ir netgi buvo populiarūs.

Bankininkai tikisi, kad Vyriausybė pakoreguos teisės aktus ir, Seimui pritarus, neatšaukiami terminuotieji indėliai Lietuvoje vėl atsiras, jų terminas galėtų būti 1-3 metai.

„Tokie terminai yra ir dabar, bet jei indėlininką išgąsdintų kokie nors neramumai finansiniame sektoriuje, jis atbėgęs gali pasiimti savo pinigus anksčiau, prarasdamas tik paskutinio ketvirčio palūkanas - jokių kitokių finansinių nepatogumų nėra. O, pavyzdžiui, Latvijoje per krizę už ilgalaikių sutarčių nutraukimą taikomos netesybos buvo papildomas argumentas klientams apsigalvoti, todėl ten reikšmingo pinigų išplaukimo iš bankų nebuvo“, - bankams naudinga kaimynų patirtimi dalijosi S.Kropas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“