„Sekundės“ banko aferas žmonės pamiršo per sekundę. Sėkmingai toliau įsiveliama ne tik į greitųjų kreditų žabangas, bet ir į finansines piramides. Siekdami finansinės gerovės ar norintys laikinai ją pagerinti žmonės dažniau nukenčia nei pasipelno. Tad iš kur atsiranda naivuolių, brukančių viso gyvenimo santaupas aferistams?
Naujausiomis žiniomis, Lietuvos bankas, įtardamas sistemą „Gold Line International“ dėl neteisėtos veiklos ir pinigų viliojimo iš Lietuvos gyventojų, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ar kitaip užkardyti galbūt nusikalstamą jos veiklą.
Nors žiniasklaidoje gausu informacijos apie finansinių piramidžių karčią patirtį bei greitųjų kreditų spąstus, kai žmonės pasipelno tik trumpą laiką, o vėliau moka kone dukart daugiau palūkanų, peršasi mintis, kad mūsų visuomenė ne tik siekia lengvai pasipelnyti, bet ir visiškai finansiškai neišprususi.
Tai patvirtino ir psichologas Albinas BAGDONAS.
- Kodėl žmonės patiki savo sunkiai sukauptas santaupas neaiškioms organizacijoms?
- Žmonės nelinkę prisiminti neigiamų dalykų, ypač susijusių su finansais. To įrodymas būtų kad ir telefoninių sukčių apgauti žmonės, maža to, kai kurie iš jų apgauti net dukart.
Antras dalykas yra tas, kad žmonės ekonomistų tikinami savo pinigus ne tik investuoti, bet ir „įdarbinti“. Greita ir lengva galimybė investuoti į finansinę piramidę neretam pasirodo lengvas ir greitas praturtėjimo šaltinis.
- Kas verčia rizikuoti pinigais, dažnai net paskutiniais?
- Ypač žmonės linkę rizikuoti nedidelėmis sumomis. Kad ir finansinėje piramidėje. Investuoja 50 litų ir tikisi piramidės principu greitai gauti jiems nebrangiai kainavusio pelno. Tačiau kad pinigus atiduoda tiesiogine to žodžio prasme, pamiršta, negalvoja, rizikuoja, tikėdamiesi „O gal man pasiseks“.
- Gal žmonėms trūksta finansinių žinių?
- Tai ne tik finansinis neišprusimas, bet ir elementarių ekonominių žinių nebuvimas. Koks protingas žmogus išmestų pinigus į balą? Tik visai nesuprantantis finansinių aferų. Tokie žmonės siekia mažomis pastangomis kuo daugiau uždirbti.
- Greitieji kreditai - finansinė pagalba ar finansinė afera?
- Žmonės, kurie ima greituosius kreditus, dažniausiai pamiršta apskaičiuoti, kokią sumą galų gale reikės grąžinti. Laiku negrąžinus kredito, palūkanų suma pradeda augti kaip ant mielių. Tik tuomet žmonės atsimerkia ir susimąsto, kad pasielgė negerai, nes prarado daugiau, nei gavo.
O tai jau ne tik finansinis, bet ir praktinis neišprusimas. Tai pavadinčiau žemu praktiniu intelektu.
- Ką daryti, kad finansinio tamsumo būtų mažiau?
- Liūdna, bet dažniausiai visi mokosi iš klaidų. Jei ne iš savų, tai iš kitų. Negalima viltis: „Man taip nenutiks“.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
