Requiem lietuviškai karvei

Netoleruoja laktozės

Pienininkystės sektorius traukiasi ir Vakaruose. Vis dažniau gaminami pieno produktai, neturintys laktozės, kurią žmonės vis rečiau toleruoja. Netgi auginamos tokios karvės, kurių piene laktozės nėra.

Karvės taip pat kaltinamos, jog metano dujomis užteršia orą, dėl to greičiau šyla klimatas.

JAV nuo 2011 m. iš pienininkystės pasitraukė 2300 ūkių. Tačiau vietoje amerikiečių į jų sektorių ateina pieno gamintojai iš Azijos, ypač - iš Kinijos. Be to, klimatologų įrodyta, jog karvės tarp didžiausių teršėjų yra tik penktoje vietoje. Daugiau metano išskiria termitai, kupranugariai, avys ir zebrai. O ir žmonės patenka į didžiausių metano dujų skleidėjų dešimtuką.

Pienininkystės neskatina ir kainos. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) teigia, jog pernai Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 419,63 Eur už toną. Kai ES vidurkis - 442,90 Eur už toną. O, pavyzdžiui, 2023 m. vasarį Lietuvoje vidutinė žalio pieno supirkimo kaina tesiekė 368,64 Eur už toną. Tiesa, 2024 m. vasarį vidutinė supirkimo kaina jau siekė 426,80 Eur už toną.

Kita vertus, kainų nedrįsta kelti ir mūsų pieno perdirbėjai, nes kitaip negalėtų konkuruoti rinkose. ŽŪDC prognozuoja, jog sūris „Tilsit", palyginus su pernykšte kaina, visai nebrangs, kietieji, ilgai nokstantys sūriai pabrangs 0,1 proc., „Gouda" sūris atpigs 6,81 proc., o 82 proc. riebumo sviestas pabrangs 4,2 proc.

Išparduotos karvės

Kokios priežastys, kad Lietuvoje primelžiama vis mažiau pieno?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS atsakė: neapsimoka. „Jūs pažiūrėkite, kiek perdirbėjai pelno turi. Po 17 milijonų, po 18 milijonų, po 19 milijonų eurų. O pieno gamintojai pernai gavo 176 mln. eurų mažiau pajamų, palyginus su užpraeitais metais. Ir dabar nuo metų pradžios jau 13 tūkstančių karvių parduota.

Pieno ūkiai traukiasi iš gamybos. Todėl, kad neapsimoka. Pieno perdirbėjai dabar mažina kooperatyvams pieno supirkimo kainą net 5-6 centais už kilogramą. Tai ką gali uždirbti tas mažiukas ūkininkas, jeigu gauna 15-17 centų už kilogramą? Kas gali auginti karves ir gaminti pieną?" - svarstė J.Vilionis.

Bet kodėl estai stato pieno perdirbimo įmones ne Lietuvoje, o Latvijoje? Juk Lietuva vis dar pagamina 47 proc. viso Baltijos šalių pieno.

„Matote, - priminė J.Vilionis, - savo laiku nes gaminome 3,7 mln. tonų pieno per metus, o dabar tik 1,25 mln. per metus atiduodame perdirbėjams. Per dieną gaminame 3,5-3,6 tūkst. tonų, o per mėnesį - virš 100 tūkst. tonų. Ir dar 47 tūkst. tonų atsivežame iš Latvijos bei Estijos. Ten pieno gamyba mažesnė, o mūsų perdirbėjai vežasi tą pieną į Lietuvą. Jei latviško ir estiško pieno negautų, Lietuvos perdirbėjai turbūt turėtų užsidaryti."

Didžiulė rizika

Kai kurie veisėjai rekomenduoja laikyti tik labai gero produktyvumo, pavyzdžiui, Holšteinų veislės karves. Esą genetiškai produktyvesnių 10 karvių galėtų pakeisti 15 karvių, kurių primilžiai menkesni. O ūkininkai ne tik nepatirtų nuostolio, bet dar sutaupytų pašarams. Genominis vienos karvės tyrimas esą tekainuotų 35 Eur.

Tačiau J.Vilionis patikslino, kad primilžiai priklauso ir nuo pašarų kokybės. Be to, produktyvesnių, tuo pačiu ir brangesnių, veislių galvijus tik tada apsimoka pirkti, kai nėra mažinamos pieno supirkimo kainos. Nes, pavyzdžiui, visai neseniai Panevėžio rajone užsidarė pienininkystės ūkis, turėjęs 330 žalmargių. Priežastis - reikėjo daug investuoti į ūkį, o dėl mažų supirkimo kainų tai tapo nuostolinga. Tiesa, yra ir kitokių pavyzdžių. J.Vilionio teigimu, Jonavos rajone bendrovė „Pauliukai" statosi naują fermą, kurioje tilps 600 karvių ir visa ši investicija kainuos apie 12 mln Eur.

„Aišku, tai yra rizika, - svarstė J.Vilionis, - bet bendrovė turėjo senoviškus tvartus, buvo sunkiau šerti, šalinti mėšlą, sunkiau fermoje palaikyti tinkamą klimatą, todėl „Pauliukai" investuoja. Bet kas žino, kada tai atsipirks, jeigu bus tokios supirkimo kainos? Tiesa, „Pauliukai" yra plačiašakis ūkis - grūdų daug augina, gyvulių apie 12 tūkst. laiko. Tai vienais metais gal vienas ūkio sektorius bus pelningesnis, kitais metais - kitas. Bet parodykite šiandien jauną ūkininką, kuris ateitų į kaimą. Statytų fermas, pirktų žemę, karvių. Pas mus Prienų rajone gal liko tik 5-6 karvidės. O Lenkijoje kitaip (Lenkijoje pienininkystės sektoriuje dirba 130 tūkst. ūkininkų. - aut. past.). Lenkijoje kiekvienam ūkininkui į kiemą yra išasfaltuoti keliai, o išmokos irgi didesnės.

Dabar Lenkijos vyriausybė kompensuoja savo ūkininkams už tai, kad ir ukrainiečiai čia grūdus vežė. Be to, ES po pandemijos skyrė ES šalių ekonomikos gaivinimo fondui apie du trilijonus eurų, o mūsų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paėmė iš to fondo tik 16 mln. eurų. O mes, pienininkai, nieko negavome. Buvome susitarę su tuometiniu premjeru Sauliumi Skverneliu, kad gausime kompensacijas mėšlo kratytuvams, trąšų barstytuvams įsigyti, kad 200 milijonų eurų duos, bet valdžios pasikeitė ir nieko nedavė.

Šita Ingrida Šimonytė - ji vykdo nusikalstamą veiką žemės ūkyje. Ir taip jis nyksta. Linų niekas neaugina, kiaulių liko tik 200 tūkstančių. Buvo laikai, kai auginome 3,7 milijono karvių, o dabar jų liko nepilni 200 tūkstančių. Už dešimt metų įrašysime karvę į Raudonąją knygą".

Vietoj mėsos ir pieno - „Coca Cola" ir svirpliai

Gal pieno gamyba kenčia ir nuo madų? Dabar madinga vietoje karvės pieno gerti sojų ar kitokį augalinį pieną. Tačiau J.Vilionis tik pasijuokė.

„Ir „Coca Cola" buvo labai naudinga. Kai „Coca Cola" gamintojai norėjo Meksikoje pasistatyti gamyklą, tai dykai girdė vietinius. Indėnai taip susižavėjo, jog manė, kad tai - šventas vanduo. Augalinį pieną propaguojantys visko gali prisigalvoti, kad tik jų produkciją pirktų. Jau kalbama, kad mėsą valgyti nesveika, bet milijoną metų valgėme mėsą ir gėrėme pieną! O dabar gal tarakonus, svirplius valgysime. Jeigu to reikia žmonėms, tai tegul pabando.

O rimtesnis dalykas - lenkai jau užima mūsų pieno rinką. Jie pieną pigesnį atveža ir kainas dempinguoja. Lenkijoje pienui PVM nebuvo (dabar įvedė 5 proc. PVM, - aut. past.). Jie ir mūsų prekybos tinklams gali nuolaidas taikyti. Tad tokia mūsų politika. Savų nepalaikyti, kitus įsileisti. Apie 34 tūkstančiai mūsų ūkininkų jau pasitraukė iš pieno sektoriaus. Vieni paseno, o jaunimas nesiveržia. Kaimas nyksta. Esame praradę jau 176 kaimus. Jų likę tik pavadinimai", - reziumavo J.Vilionis.