Nors Lietuva praėjusiais metais rodė įspūdingus augimo tempus, mūsų šalyje veikiantys bankai labiau kredituoti privataus verslo nepradėjo. Ekonomikos stiebimasis buvo finansuojamas iš užsienio gaunamomis paskolomis, Europos Sąjungos parama ir tautiečių iš Vakarų į Tėvynę atplukdomais pinigais. Ateityje Lietuvoje veikiančios daugiausia užsienio finansinės institucijos žada dar mažiau dalyvauti ekonominėje veikloje.
Nuo verslo nusigręžė
„Proveržio vietiniams bankams kredituojant privatų verslą tikrai nebuvo“, - „Respublikai“ sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Šalyje veikiantiems komerciniams bankams įspūdžio nepadarė net tai, kad, anot oficialios statistikos, 2011-aisiais mūsų šalies ūkis pagal augimo tempus buvo antras Europos Sąjungoje - po Estijos. Priminsime, kad pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas pasistiebė 6,9, antrąjį - 6,5, trečiąjį - 6,7 proc.
Tačiau D.Arlauskas sakė, kad Lietuvos augimas buvo finansuojamas ne komercinių bankų paskolomis, kas šiaip jau normalioje valstybėje turėtų būti įprasta, o iš užsienio valstybės vardu gaunamais kreditais, ES parama, užsienyje dirbančių lietuvių atsiunčiamais milijardais, vidiniais įmonių rezervais.
Tuo tarpu Lietuvoje veikiantys bankai elgėsi kaip tranai - naujų paskolų nedalijo, o gyveno iš jau padalytų įmonėms ir gyventojams kreditų, pelnėsi iš praėjusių metų pradžioje išaugintų paslaugų tarifų. Aukso gyslą šalies centrinis bankas pristabdė tiktai metų pabaigoje, kai pradėjo skelbti oficialius finansinių institucijų paslaugų tarifus.
Buvo blogai - bus dar blogiau
D.Arlauskui pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas. „Bankams finansuojant verslą iš tikrųjų vyrauja stagnacija. Dėl nepalankios situacijos vidinėje ir ypač išorinėje rinkose bankai bijo rizikuoti indėlininkų pinigais“, - „Respublikai“ dėstė pašnekovas.
Lietuvos banko duomenimis, komercinių bankų paskolų portfelio dydis labiausiai buvo išsipūtęs 2008 m. - tada jis siekė 71,1 mlrd. litų. Tačiau iki praėjusių metų jis sumenko net 9,6 mlrd. litų ir buvo lygus 61,7 mlrd. litų.
Labiausiai nukentėjo būtent verslui suteikiamų paskolų mastas - net 6,7 mlrd. litų. 2008-aisiais siekusi 35,7 mlrd. litų kreditų verslui suma po dvejų metų jau buvo nukritusi iki 29,1 mlrd. litų.
Negana to, A.Izgorodinas tvirtino, kad pastaruoju metu euro zonoje esantys bankai pradėjo smarkiai griežtinti paskolų išdavimą.
Jis neabejojo, kad tai atsispindės ir mūsų šalies kredito rinkose, jeigu dar nepradėjo atsispindėti. Įspūdį daro tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, 2011-ųjų lapkritį paskolos į vis gilesnę duobę krintančiais eurais vidurinės paskolos verslui jau kainavo daugiau nei litais - atitinkamai metinės palūkanos siekė 4,22 ir 4,18 proc. Atrodo, toks reiškinys pastebėtas pirmąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo.
A.Izgorodino teigimu, Lietuvos pramonei tai nežada nieko gero. Dauguma bendrovių greičiausiai atsisakys bet kokios plėtros ir lauks geresnių laikų.
Griebiasi už šiaudo
Vis dėlto Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas D.Arlauskas dar tiki, kad nepaisant artėjančios krizės bus įmanoma suminkštinti bankų širdį. Jis sakė, kad verslininkai, Ūkio ministerija ir valstybinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) stengiasi pakeisti nuostatą, trukdančią mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paskolas.
„Dabar, jei bendrovė turi kokią anksčiau paimtą paskolą, į ją žiūrima kaip į turinčią ekonominių problemų, nors jos mokėjimų balansas ir yra teigiamas. Verslininkai tikisi, kad Ūkio ministerija šią nuostatą teisinėmis priemonėmis pakeis. Kartu INVEGA yra pasiryžusi suteikti didesnes garantijas bankams už suteikiamus kreditus. Tikimės šitaip pakeisti bankų poziciją, nes išsilaikyti mažajam ir vidutiniam verslui be bankų kreditų yra labai sunku“, - teigė pašnekovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
