Sąskaita ir už naują vardą

Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ pervadintas į „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ į - „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė veiks su „Ignitis“ prekės ženklu.

Vien naujasis logotipo sukūrimas, kuriuo rūpinosi įmonė „Be&Do“, kainavo 3 tūkst. eurų. Kiek iš viso kainuos pavadinimo keitimas ir kaip tai atsilieps elektros vartotojams?

Kaip teigia bendrovė, toks sprendimas priimtas siekiant efektyviau naudoti lėšas ir konsoliduoti daugiau nei 14 valdomų prekės ženklų ir įmonių į vieną prekės ženklą. „Mes turime investuoti į savo žinomumą, poziciją, kad būtume teisingai suprasti. Todėl supratome, kad reikia daryti prekės ženklų konsolidaciją, vietoj 14 turėti vieną tarptautinį prekės ženklą,“ - sakė bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas.

Bendrovė taip pat tikina, kad priimtas sprendimas padės keisti monopolinį įvaizdį. Jis sakė, kad nėra numatyta papildomų lėšų pristatant naująjį prekės ženklą užsienyje: „Nedideli pristatymai bus daromi regioninėse konferencijose. Kol veikiame daugiausia didmeninėse rinkose, mums nereikia investuoti didelių lėšų į vartotojams nukreiptą komunikaciją.“

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė bendrovės atstovas Artūras Ketlerius, jokios su prekės ženklo ir pavadinimų keitimais susijusios išlaidos nėra įskaičiuojamos į elektros energijos ir gamtinių dujų sąskaitas. Prekės ženklo kūrimas, apimantis strateginę analizę, alternatyvų identifikavimą, pozicionavimo išgryninimą, koncepcijos sukūrimą, kainavo 42 tūkst. eurų. Visa klientų informavimo kampanija, apimanti kūrybinius sprendimus ir jų gamybą (nuo klientų aptarnavimo centrų apipavidalinimo iki TV, spaudos, išorinių lauko ir interneto reklamų), bei reklamos priemonių sklaida kainavo apie 400 tūkst. eurų.

Kaip rašoma bendrovės 2018 m. metinėje ataskaitoje, 2018 m. bendrovės pajamos sudarė 332,4 mln. EUR ir buvo 39 proc. didesnės nei 2017 m. Per 2018 m. bendrovė patyrė 5,1 mln. eurų nuostolį (2017 m. buvo uždirbtas 7,6 mln. EUR grynasis pelnas). Bendrovės veikla buvo nuostolinga dėl aukštesnių elektros įsigijimo kainų, nei buvo nustatytos elektros energijos visuomeninio teikimo paslaugos kainose. Šie nuostoliai bus kompensuoti ateinančiais laikotarpiais.

Situaciją komentuoja Seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

Tai yra pinigų švaistymas logotipo, pavadinimo sukūrimui. Įmonė, būdama monopolininkė, švaisto mūsų piliečių pinigus. Mes visi, pradedant studentu, baigiant pensininku, esame energijos vartotojai. Toks neatidus pinigų švaistymas, manau, yra „galų“ slėpimas. Tai yra pasekmė 2011 m. pradėtos elektros energetikos pertvarkos, kurią pradėjo Arvydas Sekmokas su privačiomis kompanijomis. Sukurtos įmonės dirbo išskirtinai nuostolingai. Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas bandė tas įmones jungti, taip slepiant „galus“. Nes buvo renkami nekompetentingi vadovai, kurie nebuvo energetikai. Įmonių vadovai buvo skiriami be konkursų, tik per pažinčių ratą.

Privatus verslas buvo eliminuotas, kad nekonkuruotų su valstybiniu monopolininku. O valstybinis monopolininkas dirbo nuostolingai. O kas apmoka minusą? Mes visi - elektros vartotojai. Nes nuostolis perkeliamas kitais metais į tarifą. Kaip valstybinis monopolininkas gali generuoti nuostolius? Tai yra pinigų vagystė, švaistymas.

Dar akiplėšiškiau „Lietuvos energijos“ įmonė norėjo statyti infrastruktūrą privačiam vaikų darželiui ir mokyklėlei Vilniuje Gervėčių g 4. - pono Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslui. Buvo ištaškyti šimtai tūkstančių eurų, o tik tuomet, kai kilo politinis skandalas, objektas buvo nuspręstas parduoti. „Lietuvos energijos“, valstybinės monopolininkės, įmonė tenkino privataus verslo užgaidas. Su įmone „NT valdos“ Austėja Landsbergienė buvo pasirašiusi sutartį, derino projektinius siūlymus. Užsakymas įgyvendinamas iš valstybės įmonės lėšų.