Paėmusiųjų būsto paskolas laukia naujas šokas. Lietuvos Seimas tyliai priėmė liepos 1-ąją įsigaliosiančius Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais naudojantis bankai be ilgesnių procedūrų galės į gatvę išvyti būsto kreditus paėmusius, tačiau įmokas uždelsusius mokėti skolininkus. Šiuo metu juos nuo kreditorių savivalės gina palankios skolininkams Civilinio kodekso procedūros ir hipotekos teismai, tačiau po kelių mėnesių jų neliks.
„Ir kada jie spėjo tokias pataisas prakišti?“ - stebėjosi asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Bankų klientų interesus ginančios organizacijos vadovas apie naująsias Civilinio kodekso pataisas prisipažino išgirdęs tik iš „Respublikos“ žurnalisto.
Tačiau jo per daug nenustebino paslapčiomis Seimo priimtos pataisos. „Bankų lobistai dirba labai gerai, o Seimas juos paprastai palaiko. Juk įstatymai ar jų pataisos, kurie gina ne silpnesniųjų teises, nors tokia yra esminė įstatymų paskirtis, o stipriuosius, priimami nuolat“, - sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.
Valdininkas priminė Nežiniuką
Tai, kad įstatymas buvo priimtas labai greitai, slaptai ir nesitariant su visomis suinteresuotomis šalimis, netiesiogiai patvirtino ir Lietuvos centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus Antano Barono atsakymai į „Respublikos“ žurnalisto pateiktus klausimus. Nors Civilinio kodekso pakeitimai tiesiogiai palies jo vadovaujamą valstybinę įstaigą, jos vadovas negalėjo atsakyti net kada jie buvo priimti. „Gal gruodžio 22-ją? Nors ne... Greičiausiai gruodžio pabaigoje“, - painiojosi A.Baronas.
Gerai bent tiek, kad valdininkas sugebėjo pasakyti, jog Civilinio kodekso pakeitimai palies visus, kurie per hipoteką yra kreditoriams ką nors užstatę - butus, automobilius, kitą turtą.
A.Baronas prisipažino šiuo metu negalįs pasakyti, ar bankų skolininkams pataisos nevirs nauju pragaru. „Pakeitimai įsigalios tik liepos 1-ąją, todėl sunku ką nors komentuoti. Kai jie pradės veikti, tada ir pamatysime, kas bus gerai, o kas - blogai“, - sakė Centrinės hipotekos įstaigos vadovas.
Skolininkų nebeieškos
Oficialiai teigiama, kad Civilinio kodekso pakeitimai supaprastins įkeisto daikto išieškojimą. Procese nebedalyvaus hipotekos teisėjai, jų funkcijas perims notarai.
Pagal iki birželio 30 d. galiojančią tvarką nusivylęs skolininku kreditorius kreipiasi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo į hipotekos skyrių. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Senoji tvarka skolininkams buvo palanki tuo, kad įspėjimas arba pranešimas apie daikto perėmimą turi būti privalomuoju būdu įteiktas skolininkui, antraip išieškojimo procedūra negali būti pradėta.
Tačiau nuo liepos 1 d. įsigaliosianti tvarka smarkiai susiaurina skolininkų teises. Pirmiausia skolininkas į įspėjimą turės atsakyti jau ne per mėnesį, o per 20 dienų. Įspėjimus siuntinės jau nebe nepriklausomi hipotekos teisėjai, o dažniausiai nuo užsakovų priklausomi notarai. Bet svarbiausia, kad įspėjimo nebebus privalu įteikti tiesiai skolininkui į rankas, o tik nunešti jį tuo adresu, kurį skolininkas yra deklaravęs kaip gyvenamąją vietą.
Peilis skolininkams
Todėl dar vienos vartotojus nuo bankų savivalės ginančios organizacijos - Lietuvos bankų klientų asociacijos - direktorius Rūtenis Paukštė dienraščiui tvirtino, kad naujieji Civilinio kodekso pakeitimai, nors oficialiai nukreipti į nemokius bei besislapstančius bankų klientus, gali kelti grėsmę ir laikinai mokumą praradusių gyventojų turtui.
Pavyzdžiui, dažnai atsitinka taip, kad būsto paskolą paėmęs ir už ją butą ar namą įsigijęs žmogus išvyksta dirbti į užsienį, o įmokas patiki mokėti kam nors iš giminaičių ar pažįstamų. Būna, kad giminaitis ar pažįstamas pavedimą vykdo atsainiai. Kol galioja senoji tvarka, apie nesumokėtas įmokas ir gresiantį būsto išieškojimą jo šeimininkas privalo būti įspėtas asmeniškai. Tačiau nuo liepos 1-osios butas gali būti paimtas ir savininkui nieko apie tai nenutuokiant.
Dar dažniau įmokų mokėjimas sutrinka skolininkui laikinai praradus darbą. Dabar hipotekos teisėjas, pamatęs, kad skolininkas tapo nemokus tik neilgam, gali ir neleisti perimti kreditoriui jo turto. Kai skolos administravimo vadžias į savo rankas perims notarai, tokios malonės skolininkai jau neturėtų tikėtis.
„Paprastai skolininkas nemokiu pripažįstamas tuomet, kai jis įmokų nemoka tris mėnesius iš eilės. Įsigaliojus naujajai tvarkai teoriškai dar po dvidešimties dienų kreditorius galės perimti jo turtą“, - dienraščiui sakė R.Paukštė.
„Mano nuomone, slapčia nuo visuomenės priimti Civilinio kodekso pakeitimai palies keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių žmonių. Mūsų skaičiavimu, dabar bankai galėtų perimti apie 5-8 tūkst. butų, kurie priklauso potencialiai nemokiems klientams. Tačiau iki šiol tik labai mažą jų dalį buvo stengiamasi perimti iš klientų. Matyt, dėl palyginti palankių skolininkams Civilinio kodekso procedūrų, kurios galėjo užtrukti ilgai, buvo stengiamasi išvengti nereikalingo triukšmo, nes per krizę laikinai tapę nemokūs klientai tikrai būtų jį kėlę. Tačiau įsigaliojus pataisoms viskas bus daroma žaibiškai, taigi skolininkams nebeliks kada kelti triukšmą“, - svarstė Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas.
Jis sakė, kad dėl Civilinio kodekso pakeitimų labiausiai nukentėtų iki 8 tūkst. būsto paskolų turėtojų, tačiau realiai jų būtų keliskart daugiau. „Prisiminkime, kad tuose butuose gyvena šeimos, kurias sudaro trys, keturi ar netgi daugiau narių. Tad benamiais taptų kelios dešimtys tūkstančių gyventojų“, - skaičiavo R.Paukštė.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas prieštaravo bankų klientų gynėjų mintims ir sakė, kad įsigaliojus naujoms Civilinio kodekso pataisoms išloš visi - ir bankai, ir jų klientai.
- Kodėl taip manote? - „Respublika“ klausė S.Kropo.
- Pradėkime nuo to, kad Civilinio kodekso pakeitimai sumažins biurokratiją. Juk įkeičiami ne tik butai, bet ir kitas turtas, pagaliau - verslas.
O mes neįžvelgiame, kad įsigaliojus pataisoms kaip nors būtų pažeidinėjami klientų interesai. Netgi priešingai - naujoji tvarka supaprastins, atpigins hipotekos paslaugas. Juk jus domina tik vienas aspektas -
turto iš klientų išieškojimas. Tačiau per hipoteką jis buvo ir tebėra ne tik išieškomas, bet ir įkeičiamas. Ir tai buvo daroma vadovaujantis griozdiškomis, galbūt niekur kitur Europos Sąjungoje daugiau negaliojančiomis nelanksčiomis procedūromis. Net ir Latvija su Estija jas jau senokai pakeitė į lankstesnes. Dabar tą darbą daug paprastesne tvarka ir greičiau atliks notarai.
- Tačiau greičiau bus atimami ir įkeisti būstai ar kitas turtas?
- Civilinio kodekso pakeitimai vargu ar gali būti kalti dėl to, kad nemokus klientas praras daiktą. Jei kreditoriniai įsipareigojimai yra nevykdomi, tai nereiškia, kad jie atsirado dėl to, kad kas nors priėmė tuos ar kitus įstatymo pakeitimus.
Nebent Lietuvos bankų klientų asociacija mano, kad būtų galima užginčyti teisme patį įkeitimo faktą. Galbūt klientas kažko nesuprato arba kažką ne taip padarė. Bet tikrai nemanau, kad pradelsęs mokėti įmokas skolininkas yra visada teisus.
- Vadinasi, jūs pripažįstate, kad naujieji Civilinio kodekso pakeitimai naudingesni komerciniams bankams?
- Hipotekos esmė yra ta, kad ji užtikrina indėlininkų pasitikėjimą bankais. Indėlininkai turi žinoti, kad skolinimas vyksta tik gavus adekvatų užstatą. Jo išieškojimas irgi privalo būti atitinkamas - greitas ir efektyvus. To reikalauja indėlininko, kitaip sakant - skolintojo, interesai.
Neturėtų būti per daug įsižeidęs ir įmokas vėluojantis mokėti skolininkas. Juk kol jis nėra atidavęs skolos, jis negali laikyti savęs įkeisto būsto savininku. Ir atsidūrus tokioje situacijoje ginčyti teises į daiktą, kuris iš esmės nėra tavo, manyčiau, yra gana keista.
Kita vertus, bankai irgi nelabai siekia perimti būstų, nes krizės laikotarpiu šie tapo nelikvidūs. Todėl, manau, netgi įsigaliojus pataisoms procedūros mažai kuo keisis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
