Senjorams jau įgriso badauti

Prieš rinkimus daugumos partijų atstovai kalbėjo, kad reikia arba iš viso naikinti privačius pensijų fondus, arba bent jau į juos nebepervesti valstybės lėšų. Apie tai kalbėjo ir vėliau valdančiaisiais tapę valstiečiai-žalieji, tačiau iki šiol šiuo klausimu nieko nedaroma, nors privatiems fondams pervedami milžiniški pinigai. Per kelerius metus senjorams pensijos padidintos tik simboliškai, iki galo negrąžintos per krizę konservatorių Vyriausybės sprendimu pavogtos pensijų dalys, o „Sodra“ murkdosi milžiniškose skolose, siekiančiose jau 3,9 mlrd. eurų. Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija siekė 255 eurus, Latvijoje - 301 eurą, o Estijoje - net 390 eurų.

Privatūs fondai iki šiol penimi biudžeto pinigais, nors prieš rinkimus valstiečiai-žalieji žadėjo, kad bus svarstoma galimybė į juos nebepervesti valstybės pinigų, paliekant privatų pensijų kaupimą savanoriams - kas norėtų, iš savos piniginės kauptų ateičiai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė bei Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė pripažino, kad „valstiečiai“ iki šiol neapsisprendė, kaip elgtis su pensijų fondais, tačiau neneigia, kad diskutuojama ir apie tai, jog į juos valstybės pinigai nebebūtų pervedami. Parlamentarė sakė tikslių skaičių nežinanti, tačiau teigė, kad į pensijų fondus nuo pensijų reformos pradžios jau pervesta apie 7 mlrd. litų.

„Atsakingai galiu pasakyti, kad tuo klausimu bus diskutuojama. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio paprašyta pateikti išsamią analizę apie „Sodrą“. Tačiau reikia priminti, kad sprendimus reikia daryti labai atsakingai, nes tai paliestų apie milijoną žmonių, kurie sudarę sutartis su kaupiamaisiais fondais. Juk yra žmonių, kurie papildomai 2 proc. moka ir iš savų pajamų (tada valstybė papildomai skiria irgi 2 proc.). Dabar šnekamės su teisininkais, nes žmonės į lėšas kaupiamuosiuose fonduose žiūri kaip į nuosavas lėšas. Į visa tai reikia atsižvelgti, nes bet koks paėmimas yra labai jautrus, dėl teisėtų lūkesčių principo mes galime atsidurti ir teismuose“, - kalbėjo R.Baškienė.

Tačiau senjorų tokios kalbos neįtikina. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė „Vakaro žinioms“ paskelbė, kad ši organizacija, vienijanti apie 60 tūkst. senjorų, kovo 13-ąją prie Seimo ir prie Vyriausybės rengia mitingą.

„Tegul būna tie fondai, tačiau jie negali būti finansuojami „Sodros“ pinigais. Jei kažkas nori būti tuose fonduose, tegul į juos neša savus pinigus. O jei valstybė jau tokia turtinga, tai tegul iš biudžeto tuos pinigus moka. Tačiau kaip čia išeina? Jei valstybė turtinga, kodėl 8 metus pensijos visai nedidinamos (tik simboliškai)? Kaip išgyventi, kai kainos kyla ne dienomis, o valandomis? Tik Lietuvos pensininkai sugeba už tiek išgyventi. Pensininkų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai aš vadovauju, ministerijai kovo 8 d. pateiks privačių fondų klausimą ir kviečia ministrą. O kovo 13-ąją rengiame mitingą. Ne tik dėl fondų, bet ir dėl kitų įsipareigojimų nevykdymo. Iš pradžių mitinguosime prie Seimo, po to Gedimino prospektu eisime prie Vyriausybės. Peticija bus įteikta ir Seimui, ir Vyriausybei“, - informavo G.Makaravičienė.

Pasak jos, dabartiniai pensininkai yra diskriminuojami, mat kai jie dirbo, buvo solidarūs su tuometiniais pensininkais ir privačiuose fonduose pinigų nekaupė. O dabartiniai dirbantieji rūpinasi ne dabartinių pensininkų dabartimi, o savo ateitimi.

„Kitados mes solidarizavomės, o su mumis nesisolidarizuoja. Iki šiol valdžios mes prašėme, tačiau nuo kovo 13-osios mes jau nebe prašysime, nebe keliaklupsčiausime ištiesę rankas, o reikalausime. Mūsų organizacija vienija 59 600 žmonių, todėl tikimės, kad pagaliau būsime išgirsti. Nesuprantu, kaip galima taip neapkęsti savų žmonių. Beje, padarėme apklausą ir išsiaiškinome, kad 62 proc. pensininkų badauja“, - sakė G.Makaravičienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“