Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą, už kurio nuomą Lietuvos dujų vartotojams 10 metų kasdien teks mokėti po 492 tūkst. litų, „Klaipėdos nafta“ išsinuomojo iš Bermuduose lengvatinės prekybos zonoje registruotos įmonės. Nenuostabu, kodėl buvęs ministras Arvydas Sekmokas savo potvarkiu šį viešąjį pirkimą buvo įslaptinęs, - juk girtasi, kad sutartis sudaryta su garsia laivų statybos bendrove iš Norvegijos.
Suabejojo rangovu
Skandalingą faktą išsiaiškino Seimo laikinoji komisija, nagrinėjanti 2007 m. Nacionalinės energetikos strategijos siekių įgyvendinimą ir besiaiškinanti buvusios Vyriausybės nuveiktus darbus energetikos ūkyje.
Komisijos pirmininkas Artūras Skardžius „Respublikai“ teigė, kad viešųjų pirkimų registre iš tikrųjų SGD laivo-saugyklos nuomos pirkimo laimėtojas nurodomas „Hoegh LNG Ltd.“, Oslas, Norvegijos Karalystė.
„Bet generalinis rangovas, su kuriuo „Klaipėdos nafta“ pasirašė 1,8 mlrd. litų vertės sutartį, yra įmonė, registruota Bermuduose, „Hoegh“ turi 44 proc. jos akcijų, o likusios po kelis procentus priklauso įvairiems smulkiesiems investuotojams, bankeliams, - apgavystę įžvelgia A.Skardžius. - Nacionalinės svarbos objektas, o dirba kažkas iš Bermudų. Tikras Bermudų trikampis!“
Klaipėdoje - Singapūro vėliava
Anot jo, abejonių kyla jau vien palyginus 10 metų nuomos kainą su naujo laivo įsigijimo kaina, kuri, kiek pavyko išsiaiškinti iš viešai skelbiamos informacijos, būtų buvusi dvigubai mažesnė.
„Labai skubotai buvo daromas konkursas, rodos, per du mėnesius laimėtoją išrinko. Aišku, gal skubėti ir reikėjo, bet, mano galva, į kainą irgi reikėjo atsižvelgti, ypač kai tuos beveik 2 milijardus turi mokėti Lietuvos žmonės, dujų vartotojai“, - kalbėjo A.Skardžius.
Bet paaiškėjus, kad sutarta su lengvatinės prekybos bendrove, nerimas tik auga. „Pagrindinės „Hoegh“ kompanijos įsipareigojimų ar kitų saugiklių sutartyje aš nematau, tik tai, kad nuo pirmos dienos mes turėsime mokėti už laivo nuomą, nepaisant to, ar jis bus naudojamas, ar ne. O jeigu ta lengvatinės prekybos kompanija nuspręs laivą parduoti? Sugalvos koks turtingas rusas ir nusipirks. Ir kas tada - saugiklių jokių nėra“, - piktinosi A.Skardžius.
Daugumą komisijos narių stebina ir tai, kad saugykla-laivas plaukios su Singapūro vėliava.
„Mes buvome įtikinėjami, kad taip pigiau, bet jokios analizės, jokio pagrindimo, dėl ko brangiau ar pigiau, komisijai nebuvo pateikta“, - sakė jos pirmininkas.
Keistas auditas
Komisija išsireikalavo ir liepos mėnesį Energetikos ministerijos nurodymu bendrovės „Glimstedt“ atlikto „Klaipėdos naftos“ veiklos efektyvumo audito išvadas. Ši informacija laikoma slapta, nors viešojoje erdvėje buvo paskleista, kad audito išvados „Klaipėdos naftai“ palankios.
„Iš audito medžiagos mes išsiaiškinome, kad nei SGD saugyklos-laivo nuomos, nei jos sąnaudų pagrindimo, nei likutinės išsipirkimo kainos duomenų ten nėra. „Klaipėdos nafta“ auditoriams nepateikė tų dokumentų, motyvavo, kad jie teikiami tik Energetikos ministerijai“, - A.Skardžius negalėjo atsistebėti absurdu, kai ministerija siunčia auditorius, kuriems neleidžia rodyti dokumentų. Patys auditoriai, nors buvo kviesti, komisijos posėdyje nepasirodė.
Ieško kaltų
Komisijos pirmininkui kyla klausimų ne tik dėl didžiulės nuomos kainos, bet ir dėl neracionalaus kitų SGD terminalo darbų planavimo. Saugykla-laivas atplauks 2014 m. gruodžio pabaigoje ir nuo pirmos dienos Lietuva mokės po 0,5 mln. litų per dieną. O dujų vamzdyną „Klaipėda-Kuršėnai“ planuojama nutiesti tik po metų.
„Kas taip suplanavo, už ką dešimtys milijonų litų mokėta konsultantams, kad aukso vertės laivas negalės visu pajėgumu dirbti ir užtikrinti mūsų energetinio saugumo?“ - siekia išsiaiškinti A.Skardžius.
Anot jo, įslaptinus SGD terminalo dokumentus, „po kaldra“ galima daryti ką tik nori. Užtat dabar komisijos posėdžiuose buvęs ministras A.Sekmokas rodo į „Klaipėdos naftą“, o šios direktorius Rokas Masiulis - į buvusį ir dabartinį ministrus, esą čia jų problemos.
„Aišku, sutarčių jau nepakeisi, Lietuvos žmonėms tas lažas uždėtas 10-iai metų. Bet turime išsiaiškinti, kas tokius sprendimus priiminėjo. Nemanau, kad „Klaipėdos naftos“ direktorius pats vienas. Yra deleguojami žmonės iš ministerijos į įmonės valdybą, ir be ministro žinios, manau, nė plaukas negalėjo nukristi“, - įsitikinęs A.Skardžius.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
