Šiandien - garbė, rytoj - byla

Milijonierius pasiprašė bankroto

Plungėje kitados buvo visa puokštė milijonierių. Ypač garsėjo Bučių šeimos įsteigta bendrovė VVARFF ir jos antrinės įmonės. Įvairiais būdais sėkmingai pinigus kalusi versli šeima pastarąjį dešimtmetį daugiausia sukosi statybų, nekilnojamojo turto, konsultavimo versle. Savo turtinės padėties nuo visuomenės neslėpė - dalyvavo „Rotary“ bendruomenės veikloje, rėmė vietos sporto klubą. Bendrovės „VVARFF-Joldija“ savininkas Voldemaras Bučius buvo panėręs ir į politiką - dvi kadencijas iš eilės buvo Plungės rajono savivaldybės narys, net vadovavo Ekonomikos ir finansų komitetui.

Tačiau ekonominė krizė gerokai aptalžė Plungės milijonierius. Bankroto byla 2011 m. buvo iškelta ir „VVARFF-Joldijos“ Palangos filialui. Bendrovės skolos siekė apie 30 mln. litų, šiuo metu aukcionuose išparduodami jos statyti kotedžai Palangoje, Vanagupėje.

Finansinių sunkumų užkluptas V.Bučius užmetė politinę veiklą, ėmė slapstytis nuo žmonių, kurie sumokėjo pinigus už jo bendrovės statomus butus, bet raktų taip ir negavo, mat kotedžai buvo įkeisti jų statybai dešimtis milijonų litų skolinusiam „Swedbank“. O šį pavasarį V.Bučius kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Buvęs milijonierius teismui teigė, kad jo bendrovė bankrutavo dėl ekonominės krizės, o į ją buvo investuotas visas jo turėtas turtas ir pasiskolintos lėšos. Taigi vyras nebeturi jokio turto, o gaudamas vos 1000 litų pajamų per mėnesį neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Turtai išgaravo

Tačiau teismas nepatikėjo, kad V.Bučius yra tapęs skurdžiumi, mat pasigedo įrodymų, kur jis investavo anksčiau deklaruotus milijonus ir skolintus 1,838 mln. litų.

2007 m. kandidatuodamas į savivaldybės tarybą V.Bučius oficialiai nurodė turįs privalomo registruoti turto už daugiau kaip 1,5 mln. litų.

Paskutiniai vieši duomenys apie V.Bučiaus turtą pateikti „Valstybės žiniose“, savivaldybių tarybų narių 2010 m. turto deklaracijose. V.Bučius nurodo turįs turto už 674 637 litus, piniginių lėšų - 5 tūkst. litų. Politikas buvo pasiskolinęs 2 212 666 litus, o pats paskolinęs dar daugiau - 2 289 919 litų. Per metus jo turtas sumažėjo 585 702 litais.

Politikui skolino jo brolis Vilmantas Bučius, verslininkai Jonas Muralis, Viktoras Jasinskas ir šio vadovauta įmonė „VVARFF-Adakris“ (šiuo metu bankrutavusi), kiti asmenys.

Didžiausias V.Bučiaus kreditorius „Swedbank“ prašė nekelti jam bankroto bylos, nes didelės skolos savaime neparodo asmens nemokumo, ir siūlė išsiaiškinti, kodėl ir kaip perleistas jam priklausęs nekilnojamasis turtas. Bankas atkreipė dėmesį į nesąžiningą elgesį - esą V.Bučius bankui buvo įsipareigojęs be jo sutikimo nesiskolinti, tačiau net nepranešė bankui apie kitas skolas ir taip pablogino savo galimybes grąžinti kreditą bankui.

Iš „Swedbank“ 2005 m. balandį jis pasiskolino 405 468,02 euro (beveik 1,4 mln. litų) žemės sklypui pirkti. Kredito grąžinimui jis įkeitė nekilnojamąjį turtą, o jo vadovaujama bendrovė „VVARFF-Joldija“ laidavo bankui, kad skolininkas įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Tačiau užklupus krizei grąžinti kredito laiku nepavyko. 2010 m. skolos dydis su palūkanomis ir delspinigiais sudarė daugiau nei 635 tūkst. litų. Klaipėdos apygardos teismas priteisė ieškovui „Swedbank“ solidariai iš V.Bučiaus ir jo įmonės „VVARFF-Joldija“ ne tik šią skolą, bet ir banko maržą, ir 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įtarė fiktyvias paskolas

V.Bučiaus prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjusiam teismui labiausiai kliuvo neįtikėtinas jo kreditorių, išskyrus „Swedbank“, elgesys. Jie nepareiškė jokio suinteresuotumo atgauti bent dalelę paskolintų pinigų.

Štai J.Muralis paskolino net 650 tūkst. litų, jokių įrodymų, kad pinigai tikrai buvo perduoti, nėra, pasibaigęs ne tik skolos grąžinimo terminas, bet 2002 m. spalį jau buvo suėjusi ir senatis pareikšti reikalavimus dėl skolos grąžinimo. J.Muralis teismą informavo, kad neturi jokių pretenzijų dėl 650 tūkst. litų grąžinimo.

Jokių įrodymų, kad pinigai buvo gauti, teismas nerado ir V.Bučiaus sutartyse su Sonata Balsyte, dukra Jorūne Bučiūte. Pastaroji paskola - tiesiog šokiruojanti, mat 400 tūkst. litų tėvui dukra paskolino būdama 18-metė moksleivė. Teismas negalėjo patikėti, kad milžinišką sumą tokio amžiaus merginai galėjo paskolinti Palangos kredito unija, o patikimų įrodymų apie tai V.Bučius nepateikė.

Visos šios aplinkybės, teismo manymu, įrodo tai, kad paskolų sutartys yra fiktyvios arba buvo plaunami pinigai, kurių paskolos davėjai neturėdavo, o tik padėdavo juos išgryninti pareiškėjui.

Teismas ne tik neiškėlė buvusiam politikui fizinio asmens bankroto bylos, bet, suabejojęs jo pateiktų paskolų sutarčių tikrumu, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo, pinigų pasisavinimo ir nusikalstamo bankroto požymių.

Teismų maratonas

V.Bučius savo ruožtu pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Jis apeliavo, kad jam pinigus paskolinę asmenys yra seni pažįstami, su jais nėra konfliktuojama, jie puikiai supranta, į kokią sunkią situaciją jis yra patekęs, todėl ir nepareiškė atskirų ieškinių. O 400 tūkst. litų paskolinusi jo dukra, dabar 22 metų, jau spėjo atsiskaityti su milžinišką kreditą moksleivei suteikusia Palangos kredito unija.

Beje, J.Bučiūtė prieš apeliacijos svarstymą teismui pateikė pareiškimą, kad ji atsisako bet kokių kreditorinių reikalavimų ir prašo byloje nelaikyti jos nei kreditore, nei trečiuoju asmeniu.

Tačiau ir Vilniaus apygardos teismo milijonieriaus pagraudenimai nesuminkštino. Šių metų rugpjūčio 8 d. teisėja Jūratė Varanauskaitė paliko galioti apylinkės teismo nutartį.

Dabar V.Bučius siekia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdikto - leis ar neleis jam bankrutuoti ir palikti likimo valiai kreditorius, o iš esmės - tik „Swedbank“, nes kiti skolintojai tapo jo geradariais ir sąjungininkais.


FNTT tyrimas

Šiuo metu dosnieji V.Bučiaus kreditoriai yra ir potencialūs liudininkai baudžiamojoje byloje, mat prokuratūra sureagavo į Vilniaus apylinkės teismo pateiktą informaciją. Šių metų gegužės 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.) ir sukčiavimo (BK 182 str. 2 d.).

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams, tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai. Šios prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad tyrimas jau įpusėjęs, nors įtarimai kol kas dar niekam nepateikti.

„Yra susipažįstama su išreikalauta medžiaga, vyksta apklausos, bet kol kas jokių išvadų negalima daryti, nes procesas labai dinamiškas, - teigė prokurorė. - Atsižvelgiant į nuolat pildomą informaciją, gali būti planuojami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.“

Pats V.Bučius nepasinaudojo proga išsakyti savo nuomonę apie pastarąjį pusmetį sparčiai besirutuliojančius įvykius.

Anksčiau viešai skelbtais jo įmonės ir asmeniniais telefonais atsiliepė jau kiti asmenys. Jokios buvusio politiko reakcijos nesulaukta ir perdavus siūlymą išklausyti jo poziciją per jo advokatą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“