Skolas reikia išmušti ir iš galvos

Štai Seimo narių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės duetas nusprendė padėti tašką begaliniam skolinimuisi. Jos kurpia projektą, kuris uždraustų greitųjų kreditų bendrovėms suteikti kreditus žmonėms, kurie jau yra įsiskolinę. „Jei paėmus kreditą nutinka nelaimė ar kažkas neplanuoto šeimoje, pasirenkama pasiimti kreditą iš kitos bendrovės. Ir tuomet išbristi iš šito skolų liūno tampa labai sunku. Be to, siūlome ir kitą projekto dalį - jei šį mėnesį negali grąžinti palūkanų ar kredito, moki netesybas. Mes taip pat siūlome, kad į netesybas būtų įskaitoma bent jau dalis palūkanų ar kredito. Taip pat yra siūlymas mažinti palūkanas nuo 200 iki 50 proc.“, - apie naujas galimas taisykles „Vakaro žinioms“ pasakojo B.Vėsaitė.

Pasak jos, akivaizdu, kad reikalinga didesnė greitųjų kreditų bendrovių priežiūra ir kontrolė, o tai atlikti privalo Lietuvos bankas. „Mes gauname rinkėjų, kurie yra beviltiškoje padėtyje, laiškus. Vartojimo kreditų bendrovės labai prisideda prie skurdo didėjimo. Kai kurie žmonės ima paskolas lengvabūdiškai, kartais net nepilnamečiai pasinaudoja šiomis galimybėmis, o paskui atsakomybė permetama tėvams. Tai yra didžiulė žala visuomenei“, - sakė B.Vėsaitė.

Tačiau šie parlamentarų siūlymai tik lašas jūroje, kas iš tiesų laukia smulkiojo kredito bendrovių. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Vakaro žinias“ informavo, kad komitetas ir suburta darbo grupė jau pluša, kad būtų sukurta bendroji kontrolės sistema šioms finansinėms paslaugoms: „Aš sakiau B.Vėsaitei, kad ji nevargtų. Pas mus yra Seimo valdybos sprendimu Biudžeto komiteto siūlymu sudaryta Seimo darbo grupė, kuri apima visų frakcijų atstovus. Ši grupė artimiausiame posėdyje svarstys daugiau kaip 10 klausimų, susijusių su greitaisiais kreditais. Ten yra ir palūkanų normos, ir naktiniai kreditai, ir paslaugos išgėrusiems, nepilnamečiams, nuotoliniai kreditai ir daug kitų klausimų. Parengsime visa apimančias įstatymo pataisas, o ne paimant vieną momentėlį.“

Kodėl taip ilgai buvo laukta, gal Seime yra kokios suinteresuotos grupės? „Tiesiog darbai veja vienas kitą, artimiausiu metu darbo grupė viską nuodugniai išnagrinės ir, manau, iki gegužės pabaigos ar birželio pradžios turėtume jau priimti įstatymo pataisas ir paleisti jas veikti. Yra daug netvarkos, todėl turime viską reglamentuoti ir kartu numatyti ir atsakomybę - dideles baudas už pažeidimus“, - pažadėjo B.Bradauskas.

Tačiau kol griežto reglamento nėra, žmonės vis dar nepaliauja skolintis - smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai yra tarp daugiausiai užklausų dėl vartotojų mokumo vertinimo pateikiančių bendrovių. Tokių užklausų kreditoriai kasdien sulaukia daugiau kaip 2 tūkst. Nors kreditų teikėjai didžiuojasi, kad paskolina tik kas trečiam prašančiam. Galbūt todėl, kad tik 40 proc. besikreipiančių neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, apžvelgdama 2014 metų veiklą, atskleidė, kad asociacijos narės per metus suteikė 545 tūkst. smulkiųjų vartojimo kreditų. Vidutinė tokio kredito suma siekė 102 eurus (353 litus), o patys paklausiausi buvo 81 eurų (300 litų) vertės kreditai. Maksimali tokio kredito kaina mėnesiui buvo 8,1 euro (28 litai).

O ir paskolinti pinigai ne visuomet skiriami būtiniausioms išlaidoms. RAIT tyrimo duomenimis, beveik trečdalis smulkiųjų kreditų išleidžiami namų ūkio reikmėms, norint apmokėti komunalines paslaugas ir įsigyti maisto. Taip pat paimti kreditai išleidžiami automobiliui ir buitinei technikai remontuoti, įmonių skoloms apmokėti, dovanoms, drabužiams ir aksesuarams pirkti. Mažiausiai kreditų lietuviai išleidžia norėdami grąžinti skolas kaimynams ar draugams, atostogoms ar neplanuotoms kelionėms, laidotuvėms.

Deja, nors smulkiųjų kreditų bendrovės nuolat kalba apie atsakingą skolinimąsi, 2014 metų pabaigoje daugiau kaip mėnesį pradelsusių mokėti kredito įmokas buvo 1839, o vėluojančių grąžinti nuo 60 iki 90 dienų - 1257.

Marija Bunkaitė, asmeninių finansų trenerė:

- Ar pagal dabar galiojančius įstatymus įmanoma Lietuvoje prasiskolinti tiek, kad skolų būtų neįmanoma grąžinti?

- Įmanoma. Jei skolinaisi, kai turėjai darbą ir nuolatines pajamas, o, nespėjęs paskolos grąžinti, netekai jų ir nebeturi iš ko mokėti įmokas. Taip pat įmanoma „pasikarti“ ant skolų virvės, jei skolinaisi juodojoje paskolų rinkoje, kurioje, kaip bebūtų gaila, negalioja jokie atsakingo skolinimosi principai. Ten neatsiskaitymo laiku atvejais skolas skolintojams grąžina ne antstoliai, o smurtas ir grasinimai.

- Tokią situaciją sukūrė įstatymų spragos, per maža kontrolė?

- Jokie įstatymai ir kontrolė šitoje vietoje nepadės. Jei žmogus norės pasiskolinti, jis visada ras kur. Sugriežtinus legalų skolinimąsi suklestės nelegalus. Vienintelė išeitis yra didinti sąmoningumo ir finansinio išprusimo lygį. Suaugęs žmogus turi atsakingai suvokti skolinimosi grėsmes ir pasekmes, atskirti, kada skolintis galima ar net naudinga, o kada nerekomenduojama. Pvz., laikydama amerikietišką finansinio raštingumo egzaminą gavau klausimą, kokiais atvejais galima imti greitąjį kreditą. Atsakymų variantai nuo „žaislui, kurio labai nori vaikas“ iki „kai tikrai tikrai reikia ir daugiau nėra iš kur gauti“. O teisingas atsakymas buvo NIEKADA. Nes neproporcingai didelė rizika.

- Ką daryti, kad žmogus pagaliau išliptų iš skolų?

- Laukia labai sunkus darbas su savimi - išmokti gyventi ne pagal norus, o pagal galimybes, t.y. išmesti iš galvos skolinimosi galimybę kaip vieną iš būdų prasimanyti pinigų. Jei reikia skolintis naujiems batams, vadinasi, negaliu sau jų leisti. Ieškau pigesnių arba taupau jiems. Jei iki algos nuolat trūksta kelių dešimčių eurų, ieškau, kur sumažinti išlaidas.

Supratusiems, kad jau veržiasi skolų kilpa, visų pirma reikia ieškoti, kaip konsoliduoti skolas ir jas refinansuoti, t.y. iš kur nors pasiskolinti pigiai ir padengti visas brangias skolas. Pigiausias būdas skolintis iš artimųjų. Jei jumis pasitiki ir paskolins, tai bus ir pigu, ir skola nedidės nemokėjimo atveju. Kitas variantas - eiti į banką ir bandyti gauti paskolą, kuri tikrai kainuos pigiau nei greitieji kreditai. Tam greičiausiai reikės užstatyti kokį nors turtą.

Dar labai svarbu išmokti valdyti savo pinigus - išleisti mažiau arba blogiausiu atveju tik tiek, kiek gaunate. Gavus atlyginimą reikia tiksliai susirašyti, kiek kam reikės pinigų iki kitos algos. O tada rašytis, kiek tam tikrai išlaidų kategorijai jau išleidote ir kiek dar liko.

Reikia mokytis gyventi ne pagal norus, o pagal galimybes. Kartu ieškoti galimybių daugiau uždirbti ir mokytis valdyti kasdienes išlaidas, sumažindami jas iki vis dar patogaus minimumo, kad atsirastų laisvų pinigų. Iš jų visų pirma atsidedame bent jau vieno mėnesio išlaidų dydžio „pagalvę“ nenumatytoms išlaidoms, kad joms ištikus nereikėtų ir vėl skolintis, o jau tada kuo greičiau išmokame turimas brangiai kainuojančias skolas. Trečias žingsnis, kai skolos jau išmokėtos, - nuo įmokų atsilaisvinusiais pinigais didinti apsauginę „pagalvę“ iki 3-6 mėn. išlaidų sumos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“