Smulkiuosius gniuždo popieriai

Politikai skelbiasi mažinantys biurokratinę naštą verslui, tačiau ji vis tiek slegia pradedančiuosius verslininkus. Vien popierizmui, dokumentų parengimui besikuriančių įmonių savininkai priversti išleisti tūkstančius litų. Nemažos sumos reketuojamos net už šabloniškai leidžiamas instrukcijas.

Pirkti reikia net taisykles

Pradedantieji verslininkai, norėdami gauti licencijas ar leidimus, yra priversti įsigyti šūsnį knygelių - taisyklių rinkinių, kurie kainuoja ne vieną šimtą litų.

Instrukcijų negalima persispausdinti iš interneto, pasidaryti kopijų. Jas privalu įsigyti iš leidėjų - verslo konsultacijų įmonių.

Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos, bendrovės „AD Infinitum“ leidžiamos „Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įstaigoms“ kainuoja 199 litus. Neturint šios knygelės arba neįdiegus rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVTS) plano (o tai kainuoja apie apie kelis tūkstančius litų), Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas nėra išduodamas.

Ir tai tik menka dalis dokumentacijos, kurią surinkti tenka pradedantiesiems verslininkams. Prieš metus šviežių makaronų gamybos verslą pradėjusi UAB „Pasta Pasta“ savininkė Oksana Rokaševič pasakojo, kad parengti dokumentaciją atsieina apie kelis tūkstančius litų, mat tenka pirkti įvairius žurnalus, taisyklių rinkinius. Kainuoja leidimo-higienos paso, pažymėjimo išdavimas.

O.Rokaševič prisimena, kad vien darbo saugos dokumentų surinkimas jai kainavo apie 1000 litų.

„Kai tu perki žurnalą už 200 litų, tau kyla klausimas: kodėl aš turiu jį pirkti, jei valstybė suinteresuota mane kontroliuoti ir tuo, kad aš padaryčiau kuo mažiau klaidų. Manau, tokie privalomi pildyti žurnalai turėtų būti pardavinėjami už simbolinę kainą. Reikia siekti abipusės naudos, o ne iš biurokratijos daryti verslą“, - įsitikinusi pradedančioji verslininkė.

Ji teigia, kad kai kurių privalomų dokumentų neįmanoma persispausdinti iš interneto. Juos būtina įsigyti: „Reikia pirkti, nes kitaip esą autorinės teisės pažeidžiamos. Tai yra autoriniai darbai. Net padaryta knygelės kopija jau pažeidžia autorines teises. Manau, tos taisyklės turėtų būti paskelbtos viešai, kaip tai daroma su įstatymais“.

Tiesa, moteris akcentavo, kad visus privalomus reikalavimus įmanoma sužinoti išstudijavus teisinę bazę, tačiau pradedantysis verslininkas dažnai net nežino, nuo ko pradėti, todėl į pagalbą ima siūlytis įvairios verslo konsultacijų bendrovės. Jos sistemina informaciją, ją sudeda į knygeles, o verslas priverstas jas įsigyti, nes susikurti savo įmonės tvarkymo sistemą yra kur kas brangiau.

„Taip ir klesti toks verslas. Kažkas siūlo padaryti tai už tave, o tu perki. Ar tai brangu? Viskas priklauso nuo verslo mastelio. Kavinių tinklą valdančiai įmonei - nebrangu, o pradedantysis verslininkas pajunta per kišenę“, - sakė ji.

Verslas kuriamas ir iš biurokratijos

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra susikūrę nemažai tarpininkų, kurie uždirba iš popierizmo.

„Visokių viešųjų įstaigų pristeigta labai daug - pastebimas tikras šuolis. Jie užsiima ne gamyba, ne prekyba, iš ko į BVP plaukia pajamos, o verslo smaugimu, barjerų statymu. Atsirado įvairiausių tarpininkų - nori ar nenori jiems privalai susimokėti už įvairiausias paslaugas, nes kitaip negali užsiimti veikla“, - teigė verslo atstovas.

„Ypač hiperbolizuoti darbosaugos reikalavimai. Šioje srityje yra susikūrę stambių įmonių. Su jų pagalba yra prastumiami pertekliniai įstatymų aktai, verčiantys inspektorius dar akyliau prižiūrėti smulkųjį ir vidutinį verslą. Štai viena pažįstama 60-metė moteris Kauno rajone ketino atsidaryti parduotuvėlę savo kieme, garaže. Buvo priversta samdyti įmonę ir sumokėti jai daugiau kaip 1000 litų, kad parengtų pluoštą instrukcijų, maždaug 11 segtuvų. Nueita iki tokių absurdų, kad net instruktuojama, kaip saugiai lengvąjį automobilį vairuoti, nors žmonės teises išsilaikę. Instrukcijos surašomos penkiais aukštais, o paskui inspektoriai eina ir tikrina, kaip jos įgyvendinamos“, - pasakojo jis.

Tiesa, anot A.Mackevičiaus, pastaraisiais metais inspektoriams jau uždėtas apynasris. Teisingumo ir Ūkio ministerijos parengė klausimynus verslininkams, kuriais tikrintojai privalo vadovautis, lankydamiesi įmonėse.

Popierizmas brangina produkciją

„Biurokratinių kliūčių srityje Lietuva yra viena iš lyderių. Jeigu kas nors už biurokratines kliūtis mokėtų pinigus, tai būtų viena geriausių mūsų eksportų šakų“, - juokiasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jo įsitikinimu, ne visi veiklos apribojimai yra pagrįsti.

„Turėjome labai gerą pavyzdį, laimei, Saulėlydžio komisijai jį pavyko išspręsti. Lietuvos vėliavas norėję siūti verslininkai turėdavo gauti specialias licencijas. Tuo metu verslininkai masiškai importavo vėliavas iš Kinijos, nes suprato, kad toks licencijavimas yra beprasmis“, - pavyzdį pateikė pramonininkų atstovas.

Anot S.Besagirsko, kuo daugiau reikalavimų verslui keliama, tuo brangesnė tampa jo produkcija. „Štai kokia situacija su maitinimu darželiuose ir mokyklose. Kai tau reikia laikytis mažiau reikalavimų, tavo produkcija tampa pigesnė. Dabar, kiek žinau, į Lietuvos mokyklas, darželius atkeliaujantys vaisiai, daržovės, maisto produktai yra nelietuviški, nes lietuviški yra brangesni. Taip yra tik dėl to, kad lietuviams yra brangu įvykdyti visus reikalavimus. Mūsų maisto įmonės turi atitikti ir vidaus teisės aktų reikalavimus, ir tarptautinius, ir įmonėms individualiai parengtus, patvirtintus standartus. O, pavyzdžiui, Lenkijoje pakanka, tik individualiai patvirtintų standartų“, - pasakojo Pramonininkų konfederacijos narys.

Kalbėdamas apie kliūtis verslui, jis sakė: „Dabar nuostata tokia, kad verslininkas yra potencialus nusikaltėlis ir jį reikia kuo daugiau tikrinti, žiūrėti, kad tik, neduokdiev, jis ko nors nepadarytų. O kai yra tokia didelė biurokratinė našta verslui, viešajam interesui nėra atstovaujama“.

Pasak jo, iki tol, kol ministerijos nebuvo parengusios specialių klausimynų, inspektoriai kabinėdavosi prie visko, tiksliai nepaaiškindami, kuriuo nutarimu, teisės aktu vadovaujasi.

„Problema ta, kad nemažai teisės aktų - aukščiausio ir žemiausio lygmens - vieni kitiems prieštarauja. Dabar inspektoriui neleidžiama interpretuoti, kaip jis nori, nes klausimynuose yra nurodyta, ką turi tikrinti. O būdavo, pavyzdžiui, kad pagal vieną teisės aktą gesintuvai turi būti sudėlioti kiekviename kampe, pagal kitą - kas 10 metrų. Arba kaip stalas turi stovėti prie lango: ar su tarpu, kad būtų ventiliacija, ar visai pristumtas. Ir suprask - kaip iš tikrųjų turi būti“, - pasakojo S.Besagirskas.

Vis dėlto, jo nuomone, biurokratines kliūtis dar reikia šalinti, nes jos atbaido žmones nuo verslo kūrimo Lietuvoje.

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nekuria verslo - labai didelis užsiknisimas popieriais. Bent jau jei kalbame apie gamybą. Teko kalbėti su keliais jaunaisiais mokslininkais - doktorantais fizikais. Jie turi savo idėjų, galėtų gaminti vienetinius gaminius, būtų paklausa. Bet sako: mes nenorime lįsti į tą popierizmą. Tai ir pardavinėja savo idėjas amerikiečių kompanijoms, o jos platina kaip savo produktą“, - kalbėjo S.Besagirskas.