Su atsigaunančia ekonomika ir suaktyvėjusiomis statybomis auga ir nelaimingų atsitikimų statybvietėse skaičius. Ekspertų teigimu, nelaimingų atsitikimų sumažėtų, jeigu statybų įmonėse būtų aktyviai vykdoma alkoholio prevencija.
Neįrengiamos kolektyvinės apsaugos priemonės
Nelaimingų atsitikimų darbe mūsų šalyje nemažėja, ypač kalbant apie statybų sektorių. Štai prieš mėnesį vienoje Vilniaus statybviečių krisdamas iš aukščio žuvo jaunas vyras. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno, nuo praėjusių metų darbininkų žūčių statybose vėl ėmė daugėti.
„Darbuotojų, dirbančių statybvietėse, skaičius yra gerokai didesnis, kitas dalykas yra tas, kad statyboms ne tiek svarbus sezoniškumas, kaip, pavyzdžiui, miškininkystės sektoriuje“, - aiškino S.Balčiūnas. Paklaustas apie priežastis, kodėl statybų sektoriuje įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, S.Balčiūnas atkreipė dėmesį, jog viskas prasideda nuo planavimo.
„Statybos darbų technologijos projekte turi būti numatyti saugūs darbo metodai - konkrečiai statybvietei atliktas rizikos vertinimas. Išeina taip, kad būna neparengtas projektas; yra darbų organizavimas, galiausiai įrengimas ir naudojimas, būna, kad iš šios grandinės kas nors neatitinka reikalavimų“, - teigė pašnekovas.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų statybvietėse įvyksta dėl nukritimo iš aukščio.
„Ir dažniausia statybviečių problema yra ta, kad neįrengiamos kolektyvinės apsaugos priemonės, taigi turime rezultatą, kad žmonės žūsta“, - atkreipė dėmesį S.Balčiūnas.
Anot jo, reikėtų akcentuoti, jog jeigu žmogus nesuvokia pavojaus arba rizikos, labai didelė tikimybė, kad nelaimingo atsitikimo išvengti nepavyks.
„Nelaimingų atsitikimų teorija patvirtina, jog polinkis rizikuoti išsivysto todėl, kad nelaimingais atsitikimais kiekviena nesaugi veikla „baudžiama“ palyginti retai, - teigė ekspertas. - O mūsų tautos polinkis savižudiškai elgtis, manau, paveldėtas iš anksčiau. Mūsų darbininkas mano, jog gali padaryti pats tai, ko galbūt neturėtų daryti, o pirma pasikonsultuoti su savo vadovu.“
Problema - girtuokliavimas
2012 metais 36 proc. mirtinų atsitikimų darbe teko neblaiviems asmenims. O sunkiai sveikatą sutrikdė beveik 34 proc. asmenų.
„Kiek daugiau nei trečdalis žūsta arba susižaloja įmonėse tų darbuotojų, kurių stažas yra iki vienų metų. Tačiau turiu omenyje ne tik jaunus, ką tik pradėjusius dirbti, darbuotojus, gali būti ir buvęs ilgalaikis bedarbis“, - komentavo S.Balčiūnas.
Apskritai didžiausia problema statybvietėse yra darbuotojų girtuokliavimas.
„Nėra jokių tyrimų, rodančių, kiek statybininkai išgeria. Juk statybininkai dėvi darbo uniformas, todėl yra geriau pastebimi, jei, pavyzdžiui, perka alkoholį parduotuvėje. Pirmiausia reikia žiūrėti, kokia įmonėse neblaivumo prevencija vykdoma. Manyčiau, šios prevencijos buvimas arba ne yra tiesiogiai susijęs su nelaimingų atsitikimų skaičiumi“, - tikino pašnekovas.
2008 metais mūsų šalyje įvyko 21 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, 2010-aisiais įvyko tik 6, tačiau 2012 m. įvyko jau 15. Tokį augimą S.Balčiūnas sieja su atsigaunančia ekonomika.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
