Stiklinių monstrų sostinėje statytojai jaučiasi visagaliai

M.Marcinkevičiaus statybinė karjera

Šiuo metu aistros verda dėl Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bei dominikonų vienuolyno architektūrinio ansamblio užstatymo. Statyti biurų ir viešbučio pastatus ruošiasi investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“. Tarp „statybininkų“ nemažai įdomių asmenybių, kurios jau plačiai pagarsėjusios ir anaiptol ne labdaringais darbais.

Liūto dalį investicijų bendrovės akcijų - 47 proc. - valdo skandalais išgarsėjęs verslininkas Mindaugas Marcinkevičius. Tiksliau, UAB „Glera“, kurios vienintelis akcininkas - M.Marcinkevičius. Bendrovės tinklalapyje jis įvardintas kaip konsultantas. Jis iš tiesų gali pakonsultuoti. Pavyzdžiui, kaip slėpti mokesčius. Šių metų vasario mėnesį teismas nusprendė, kad M.Marcinkevičius turi papildomai sumokėti valstybei nei daug nei mažai 287,4 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių ir baudų už 2008-2012 metus.

Skandalingai atsiskyręs nuo Maxima grupės M.Marcinkevičius turi statybų patirties, nes šioje grupėje kuravo prekybos centrų statymo ir plėtros sritį.

Neregėtas „Vilniaus vandenų“ vadovo dosnumas

Kitas veikėjas - iš „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus posto pasitraukęs ir ėmęsis dviem „Lords LB Asset Management“ fondams vadovauti Aidas Ignatavičius. „Vilniaus vandenims“ jis vadovavo visai neilgai - nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. žiemos, tačiau bendrovės turtą išparceliuoti spėjo.

Vadovaujant A.Ignatavičiui už neįtikėtinai žemą kainą buvo parduotos bendrovės patalpos pačiame Vilniaus centre. Pastatų kompleksą Dominikonų g. 9/11 įsigijo UAB „Asgaard property“ viso labo už 3,9 milijono eurų. Keista ir tai, kad paskelbtame viešajame konkurse ši bendrovė buvo vienintelė dalyvė. Dar labiau keista, kad skelbiant aukcioną nebuvo atliktas turto vertinimas.

Po šio pirkimo Vilniaus tarybos sudaryta Antikorupcinė komisija dėl galimo pardavimo neskaidrumo ir įtartinai žemos kainos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak komisijos pirmininko Kęstučio Nėniaus, tokį STT sprendimą jie apskundė, tačiau iš prokuratūros sulaukė atsakymo, kad jei padaryta žala, reikia kreiptis į teismą civiline tvarka. „Meras Remigijus Šimašius nieko neskaidraus neįžiūrėjo. Tad nebuvo ir kam kreiptis“, - sakė K.Nėnius.

Nežinia, ką A.Ignatavičius nuveiks valdydamas fondus, tačiau iš „Vilniaus vandenų“ jis buvo išlydėtas su pagarba. Esą jam vadovaujant bendrovė pradėjo duoti pelną, kuris, jau žinoma, pasiektas atlikus keletą manipuliacijų buhalterinėmis sąskaitomis.

Figūros keičiasi vietomis, esmė - ne

Panagrinėję „Lords LB Asset Management“ komandos sąrašą rasime ir daugiau įdomių pavardžių. Antai 2016 m. pradžioje startavo investicijų valdymo bendrovės įkurtas Baltijos energetikos ir infrastruktūros fondas. Per trejus metus jame ketinama sukaupti 200 mln. eurų kapitalą.

Fondo valdybos sąrašuose ir buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, ir buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniams reikalams Nerijus Udrėnas. Taigi, ir įtakingų ekspolitikų nestokojama.

Vienas iš komandos narių - dviejų fondų valdytojas Manfredas Dargužis. Jis yra ir „K29“ verslo centro operatoriaus UAB „K29“ vadovas. O „K29“ vystytojas ne kas kitas, kaip „Lords LB Asset Management“. O bendrovės dabartinis direktorius Domas Kačinskas vadovavo UAB „K29“ prieš M.Dargužį. Tad figūros keičiasi, o esmė - ne.

Pasidomėjus, kas užsiima statybomis, tampa aiškiau, kodėl į tas statybas akis užmerkia tiek Aplinkos ministerija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė.

„Paveldas“ mažėja

Senasis Vilnius palaipsniui užleidžia savo pozicijas. Statybas vykdančioms bendrovėms juo labiau nerūpi kultūros paveldas. Juk statybos vyksta ar vyks miesto centre, kur patalpos tikrai brangios. „Jie vadovaujasi vieninteliu kriterijumi - kaip iš vieno kvadratinio metro gauti kuo daugiau pinigų. Estetiniai, vertybiniai, net funkciniai kriterijai visiškai ignoruojami“, - nuoskaudos neslepia paveldosaugininkas, architektas Algimantas Gražulis. Pasak ilgus metus paveldosaugos srityje dirbusio A.Gražulio, statytojai dažniausiai tvirtina, kad jie nieko nepažeidžia ir stengiasi išsaugoti paveldą, bet tai tėra tušti žodžiai. Pavyzdžiui, statant daugiaaukščius Misionierių ansamblyje - paties ansamblio teritorijoje - buvo visiškai sunaikintas vienuolyno sodas. O jis buvo labai svarbi ansamblio dalis.

Įstatymai grubiai pažeidinėjami

Valdininkai nekreipia dėmesio į tai, kad grubiai pažeidinėjami įstatymai. Vilniaus senamiestis yra įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei dominikonų vienuolyno ansamblis, tiesa, nepriklauso Senamiesčiui, tačiau patenka į vadinamąją buferinę, t.y. apsaugos zoną. Šiai zonai taip pat keliami labai konkretūs reikalavimai. Vienas iš jų, numatytas Saugomų teritorijų įstatyme, yra tas, kad joje negali būti statomi jokie pastatai. „Čia negali būti jokių svetimkūnių, o juo labiau tokių stiklinių monstrų“, - sakė A.Gražulis. Tokia nuostata aiškiai išreikšta ir Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatyme. Be to, numatyta ir tai, kad joks pastatas negali savo apimtimi, aukščiu ir pan. užgožti kultūros paveldo objekto. Nustatyti ir griežti panoraminiai reikalavimai. Pasak A.Gražulio ansamblis yra ne tik Senamiesčio apsauginėje zonoje, jis taip pat svarbus kaip Naujamiesčio dalis. Savo ruožtu Naujamiestis irgi yra svarbi kultūrinė urbanistinė vertybė.

Jau nekalbant apie Lietuvos įstatymus, pažeidinėjami ir europiniai. Pavyzdžiui, kad ir Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija bei jos priedas - Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės. Jose reikalaujama, kad apie bet kokius statybos darbus turi būti perspėtas Pasaulio paveldo komitetas. Kai kilo triukšmas dėl Misionierių ansamblio teritorijoje dygstančių daugiabučių, valdininkai susigriebė ir iškvietė ekspertą, tačiau, kaip sakoma, traukinys jau buvo nuvažiavęs.

Kas dar suinteresuotas Vilniaus užstatymu, kaip toliau planuojama žaloti sostinę, skaitykite artimiausiuose „Vakaro žinių“ numeriuose

***

Vito Tomkaus trigrašis:

Ignatovič, Marcinkevič ir Neverovič mūsų laikinoje sostinėje tvarkosi kaip namie. Nes Wilno, po visų ES masturbacijų, ko gero, bus ne naše. Todėl mūsų cholopų valdžia šlėktoms leido net gatvių pavadinimus ne valstybine kalba rašyti. O kadangi ne visi lenkiški žodžiai lietuviškom raidėm užsirašo, skubiai legalizuoja w ir x. Ne dėl to, kad šlėktos vietos cholopus galėtų greičiau nax... ar į WC pasiųst, bet kad vietos berazumiai jau iš anksto pratintųsi pa polskai parazumiet. Antraip nesugebės panowijai patarnauti. Todėl mūsų miesto patriotai Šimašius, Dargužis ir Ūdrėnas, skuba kuo greičiau subjauroti Vilnių, kad jį lietuviams išsaugotų. Jei spės jį sudarkyti taip, kad net ponia Drėmaitė nebeatpažins, o lenkai čia apsilankę Pilsudskio liekanas išsigandę Krokuvon išsiveš, tikslas bus pasiektas. Pasibjaurėję šlėktos galbūt numos ranka į savo Wilno ir pasakys: "Eikit jūs visi litvinai į WC - naxer mums toks stiklinis monstras reikalingas..." Ir mums vėl nebereikės kraustytis atgal į Kauną.

P.S. Mūsų valdžia be mūsų paramos su Šimašiaus gen.planu nesusidoros. Juk šitiek grožybių Vilniuje dar užsilikę - rusai nespėjo iki galo senamiesčio kreivų gatvikių ištiesinti, Napoleonas Šv.Onos bažnyčios ant delno neišsinešė, Dargis su Avuliu dangoraižiais Žvėryno neužstatė, Zuokas miesto tramvajaus bėgiais neišraižė, Tamulis su norvegais po senamiesčio pamatais neprisiparkavo, o kur dar savivaldybės milijonais apmokėto Gugenhaimo muziejaus plano realizacija? Pati valdžia tikrai nesusitvarkys. Jau balandis. Tuoj švaros akcija. O kodėl akcijos nepraplėtus? Ne DAROM, o PADAROM. Vilnių. Kad ne tik UNESCO su lenkais, bet ir svetimšaliai turistai čia nesitrainiotų. Tam tereikia, kad Lietuva į Vilnių suvažiuotų, Gedimino kalną tvirtai apglėbtų ir vos vos palinguotų - bokštas kaipmat subyrės it kortų namelis. O toje plynėje Grybauskaitė su mylima FORTUM galės drąsiai atliekų perdirbimo įmonę statyti. Kam nepatiks, galės vietoj geležinių vilkų ant Tauro kalno kaukti ir protėvių malonės šauktis.

P.P.S. O dar man nepatinka, kad Žvėryne medinius namukus po vieną degina. Negi sunku iškart visą Žvėryno kvartalą padegti? Benzino gaila? O ar pagalvojat, kiek mes valdiško benzino savo gaisrinėms sunaudojam? Pasiskaičiuokit ir pamatysit, kad deginti medinukus po vieną neapsimoka. Nei ekonomiškai, nei politiškai. Kutuzovas degindamas Maskvą nuo prancūzų išgelbėjo, o mes neįstengiame medinio kvartalo supleškinti, kad visą Vilnių nuo lenkų išsaugotume. Gėda. Lenkai iš džiaugsmo tik rankas trina. Todėl nepykit, kad vėl pasikartosiu: GĖDA. (Ne tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir dėl visos Lietuvos valstybės bejėgiškumo.)