Šalyje veikiantys komerciniai bankai pabrangino operacijas grynaisiais pinigais, kad kuo daugiau žmonių juose pradėtų sąskaitas ir įsigytų korteles. Tai bankams neša pelną, nes už kiekvieną brūkštelėjimą kortele imamas mokestis. Taip pat mokestis imamas ir už sąskaitų tvarkymą. Negana to, pavyzdžiui, „Swedbank“ nusprendė mažesniuose miestuose iš viso atsisakyti operacijų grynaisiais pinigais. Jau nuo kovo vidurio, pavyzdžiui, Rietave nebeliko nė vieno klientų aptarnavimo filialo. Su problemomis susidurs ne tik paprasti žmonės, bet ir seniūnijos, mat iki šiol buvusios nemokamos pinigų išgryninimo paslaugos mokant pašalpas bus apmokestintos.
Teks pasivažinėti
„Swedbank“ Rietavo savivaldybės politikams atskleidė, kad nuo kovo 17-osios operacijų grynaisiais nebeteikia šio banko klientų aptarnavimo padalinys. Liko tik savitarnos skyrius su keliais bankomatais. Iš pirmo žvilgsnio nebūtų nieko baisaus, jei ne vienas „bet“. „Swedbank“ klientų aptarnavimo filialas yra vienintelis toks visame Rietave. Todėl vietos gyventojai, neturintys banko kortelės ar nenorintys bei nemokantys naudotis bankomatais, pinigų turės važiuoti į Plungę. Dukart per savaitę į filialą atvažiuos ir banko konsultantas, tačiau jis neteiks paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais.
„Swedbank“ paskelbta naujiena sukėlė galvos skausmą ir politikams, jie net buvo surengę specialų posėdį problemai spręsti. Labiausiai sujudo seniūnai, nes tapo nebeaišku, kaip reikės mokėti pašalpas socialinės rizikos šeimoms. Šias pašalpas būtina mokėti grynaisiais. O kaip išsigryninti pinigus, jei nebėra banko skyriaus? Iki šiol pinigus išgrynindavo banko kasininkė. Ir tai darydavo nemokamai. O bankomatas imtų net 0,4 proc. paimamos sumos mokestį. Be to, smulkiausias pinigas, kurį išduoda bankomatai, yra 10 litų banknotas, o pašalpas reikia sumokėti tiksliai, netgi centų tikslumu.
Nukąs dalį pensijos
Rietavo miesto seniūnas Jurgis Baltrimas „Respublikai“ sakė, kad veikiausiai paimti pinigų pašalpoms jam teks važinėti į Plungę, o tai - papildomos išlaidos seniūnijai.
„Su problemomis susidursime visi. Pavyzdžiui, dalis pensininkų pensijas atsiimdavo banke, nes tai būdavo pigiau. Dabar negi važiuos į Plungę dėl to? Teks įsigyti korteles ir pensijas gryninti bankomatuose. Bet tada dalį pensijos teks atiduoti bankui. Turbūt „Swedbank“ to ir siekia. O dėl pašalpų mokėjimo vienintelė galimybė man - važiuoti į Plungę pasiimti pinigų. Nieko gero. Netgi labai nieko gero. Nepatinka man toks banko požiūris į žmones“, - dėstė J.Baltrimas.
Pasak jo, šiuo metu seniūnijos pinigus pašalpoms iš specialios sąskaitos nemokamai išsigrynindavo klientų aptarnavimo filiale. Ši paslauga, pasak seniūno, nemokama. O imant pinigus iš bankomato jau nuskaitomas 0,4 proc. mokestis.
„Kyla klausimas, kas šiuos pinigus turės sumokėti. Pašalpų gavėjai turi gauti tiek, kiek jiems skyrė valstybė. Vadinasi, seniūnijos turės sumokėti. O sumos bus nemenkos. Vien tik mūsų seniūnija kas mėnesį pašalpų sumoka maždaug 10 tūkst. litų. Tad bankui kas mėnesį reikėtų sumokėti po maždaug 40 litų, per metus - apie pusę tūkstančio. Per visas seniūnijas susidarytų nemaža suma. Iš kur savivaldybei ją paimti, kai tokios išlaidos nebuvo suplanuotos?“ - retoriškai klausė Rietavo miesto seniūnas.
Pelno vis negana
J.Baltrimo teigimu, būtent dėl šių išlaidų ir ketinama pinigų važiuoti pasiimti į Plungę, nes pasiimant juos „prie langelio“ nieko nereikia mokėti.
„Kai sunaikino „snoriukų“ tinklą, buvo sužlugdyta konkurencija. Rietave liko tik „Swedbank“, todėl jis ėmė kelti kainas už paslaugas. O dabar iš viso paliko miestą be galimybės atlikti operacijas grynaisiais. Daugybė problemų atsiras. Ir ne tik verslo klientams, kurie kas antrą dieną banke tvarko reikalus. Jiems dabar reikės 22 kilometrus važiuoti į Plungę. Tačiau „Swedbank“ atstovė seniūnų posėdyje mums tvirtino, kad ir Plungėje klientų aptarnavimo filialas tik iki 2016 metų bus. Tada artimiausia vieta, kur galima sutvarkyti reikalus, bus Klaipėda. O ji jau už daugiau nei 50 kilometrų. Manau, kad filialus uždarinėja, nes nori, kad žmonės naudotųsi nebe grynaisiais pinigais, o kortelėmis, nes tada bankai gali susirinkti daugiau pelno. Juk už kiekvieną operaciją kortele ima pinigus. Tačiau mes be grynųjų pinigų išgyventi dar nesame pasiruošę. Galbūt Vilniuje ir be grynųjų galima išgyventi, bet Rietave tai neįmanoma. Juk daugelyje mažesnių parduotuvių atsiskaityti galima tik grynaisiais“, - akcentavo J.Baltrimas.
Kils saugumo klausimas
„Atrodytų, aštrios problemos kaip ir nebelieka: pinigus pašalpoms pasiimti galėsime. Tačiau dabar tai jau kainuos. Kiekviena operacija gryninant pinigus mums atneš apie 40-50 litų nuostolį. O savivaldybė pinigų tokioms reikmėms mums neskyrė. Tai mums, kaip seniūnijai, yra tikrai nemažai, kai ir taip viskam trūksta pinigų. Galbūt kartais teks pinigų važiuoti išsigryninti į Plungę, kai kartu ten turėsime ir kitų reikalų. Bet iki jos - 40 kilometrų. Tai ne tik papildomos išlaidos benzinui. Kyla ir saugumo klausimas vežant tiek pinigų grynaisiais tokius atstumus“, - įsitikinęs Tverų seniūnas.
Pasak jo, problemų kils ir paprastiems gyventojams.
„Aišku, dalis naudojasi internetine bankininkyste. Tačiau ne visi turi internetą. Be to, senesni žmonės nenori, kad gyvus žmones pakeistų bankomatai. Jie pripratę, kad pinigus išsigrynintų kasininkė. Tveruose pašte irgi buvo banko filialas, tačiau dabar nebėra. Dabar skandinaviški bankai vykdo tokią politiką, kad tik kuo daugiau žmonių rinktųsi elektroninę bankininkystę. Įsivaizduokite: jei pažeidi kelių eismo taisykles ir reikia sumokėti 10 litų baudą grynaisiais, bankas už paslaugą ima 8 litus. Todėl žmonės tiesiog priversti rinktis elektroninę bankininkystę“, - piktinosi A.Zalepūgas.
Pinigų ir taip trūksta
Rietavo meras Antanas Černeckis „Respublikai“ pasiguodė, kad savivaldybė papildomoms išlaidoms, kurioms ją pasmerkė „Swedbank“, pinigų neturi. Pasak jo, didelė problema - mažas biudžetas, tesiekiantis 21 mln. litų. Todėl, norint įgyvendinti projektus, reikia skolintis. Dar ir 6 mln. litų skola savivaldybę kamuoja. O čia dar papildomos nenumatytos išlaidos laukia.
„Kainuos ir kortelės tvarkymas, ir išgryninimas. Teks visa tai dengti biudžeto pinigais. Vadinasi, kažkam reikės jų nubraukti. O dar mums žūtbūtinai reikia naujos katilinės, nes dabartinė apgriuvusi“, - konstatavo A.Černeckis.
Pasiekė, ko siekė
„Swedbank“ situaciją pakomentuoti sutiko tik raštu. Banko atstovas Saulius Abraškevičius pareiškė, kad žmonės vis rečiau kreipiasi į banko specialistus dėl paprastų operacijų, nes pajunta savitarnos naudą.
„Tokia tendencija pastebima ir Rietave - gryniesiems pinigams padėti ir pasiimti gyventojai vis dažniau renkasi bankomatus, o pavedimams ir sąskaitoms apmokėti - interneto banką. Rietavo „Swedbank“ padalinyje per dvejus metus pinigų įnešimo operacijų, statistiškai tenkančių vienam klientui, skaičius sumažėjo 83 proc., o pinigų išgryninimo operacijų - 32 proc.“, - dėstė S.Abraškevičius, tačiau nutylėjo, kad dėl to kaltas pats bankas, nustatęs lupikiškas kainas už grynųjų pinigų operacijas ir taip tyčia stumiantis žmones į internetinę bankininkystę.
„Swedbank“, kaip ir dauguma Lietuvoje veikiančių užsienio bankų, grynųjų pinigų operacijas nei iš šio, nei iš to apmokestino net 8 litais.
Vladimiras Trukšinas, Nepriklausomas finansų analitikas:
Aišku, bankui turbūt mažame mieste išlaikyti filialą paprasčiausiai neapsimoka. Deja, miesteliai tuštėja, kaimai nyksta, todėl bankai iš ten „vynioja meškeres“. Jie atėję ne labdaros dalyti, nenori mažuose miesteliuose patirti nuostolių. Be to, uždarius filialą žmonėms neliks kitos galimybės, kaip tik atsiskaityti kortele. O tai bankams naudinga. Juk kai už prekes ir paslaugas atsiskaitoma grynaisiais, bankai negauna jokios naudos. O kai atsiskaitoma kortele, jie už tai gauna pelną. Kaip sakiau, bankai labdara ir socialine politika neužsiims, jie ne tam skirti. Jų tikslas - kuo didesnis pelnas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
