Teismai užkirto kelią apiplėšimui

Nors švedų bankas “Swedbank” priėmė iš skolininkės UAB “Doleta” kaip užstatą prievolėms užtikrinti turto, kurio vertė 3 kartus viršija skolos dydį, tačiau užsienio finansinė institucija vis tiek reikalavo areštuoti visą klientės turtą ir pinigines lėšas. Kitaip nei kitais panašiais atvejais, šįkart Lietuvos bendrovę užstojo mūsų teismai, greičiausiai supratę, kad savo veiksmais “Swedbank” siekė veltui perimti bendrovės ir galbūt net jos akcininkų turtą.

Prispaudė nerealiais reikalavimais

Juoda katė tarp lietuviško kapitalo medinių langų ir durų gamintojos UAB “Doleta” ir švedų “Swedbank” perbėgo prasidėjus krizei. Iki tol bendradarbiavimas, kaip “Respublikai” teigė “Doletos” vadovas Liutauras Daubaras, vyko labai sklandžiai.

“Doletos” bendrovei “Swedbank” buvo suteikęs 19 mln. litų vertės investicinę paskolą naujai gamyklai Jiezne statyti, kurioje šiuo metu yra gaminama medinių langų bei durų produkcija, skirta užsienio šalių rinkoms. Šiuo metu gamykloje darbą turi 130 žmonių.

L.Daubaras neslėpė, kad prasidėjus krizei įmokų mokėjimas sutriko. “Siūlėme švedams įvairius atsiskaitymų variantus, tačiau bankas mūsų pasiūlymams buvo tarsi kurčias. Jis pats mums kėlė sunkiai įvykdomas sąlygas - siūlė padidinti palūkanų už suteiktą paskolą procentus, vėliau - papildomai užstatyti akcininkų turtą. Tačiau mes iš anksto žinojome, kad net ir sutikę su “Swedbank” reikalavimais nieko nelaimėsime”, - sakė “Doletos” vadovas.

Anot L.Daubaro, prieš tai švedai jau buvo sužlugdę dvi panašaus profilio gamyklas Estijoje - “Senster Ehitus” ir “Glanstek”. “Tai buvo vienos moderniausių gamyklų Baltijos šalyse, joms statyti buvo paimtos paskolos iš Švedijos banko. Prasidėjus krizei, kaip ir pas mus, sutriko paskolų grąžinimas. Mūsų žiniomis, “Swedbank” iškėlė sunkiai įgyvendinamas sąlygas bendrovėms, vienos jų savininkai net asmeninį turtą papildomai užstatė. Tačiau niekas nepadėjo - dabar gamyklos stovi neveikiančios it vaiduokliai vidur laukų, turtas - banko žinioje. Tikėtina, kad atsigavus ekonomikai bankas visą jį, tarp jų - ir asmeninį akcininkų,  parduos su dideliu pelnu”, - dėstė L.Daubaras.

Įmonė nepasidavė ir laimėjo

Todėl “Doleta” nutarė nepasiduoti. Matydama, kad lietuviai nepaklus “Swedbank” veiksmams, kuriuos L.Daubaras vadina “atviru apiplėšimu”, bankas nutraukė sutartį su kliente. O po to kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kad būtų areštuotas visas “Doletos” turtas ir piniginės lėšos. Tačiau pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė. Motyvas buvo paprastas - švedams yra užstatyta gamykla Jiezne, kuri vertinama 50 mln. litų. O skola bankui yra beveik triskart mažesnė, todėl ją “Swedbank” gali atgauti ir neareštavus viso “Doletos” turto, o pardavus tiktai gamyklą.

Tačiau švedai neatstojo. Jie įteikė atskirą skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo apskundė Kauno apygardos teismo sprendimą. Prieš kelias dienas Apeliacinis teismas irgi atmetė “Swedbank” reikalavimus kaip nepagrįstus.

L.Daubaras Lietuvos teismų sprendimą pavadino “beprecedenčiu naujausioje Lietuvos verslo istorijoje”. “Doletos” vadovas tikisi, kad mūsų teismai padės ir kitoms šalies bendrovėms, patekusioms į panašią padėtį, kaip ir jo vadovaujama bendrovė. “Juk mes šiandien galime ir sutinkame toliau tvarkingai mokėti įmokas. Tačiau bankas kažkodėl iš mūsų reikalauja grąžinti visą paskolą iškart - ir jokių derybų. Jei teismai būtų pritarę “Swedbank”, dar viena Lietuvos bendrovė būtų buvusi išbraukta iš verslo žemėlapio, o šimtai darbuotojų netekę darbo”, - sakė pašnekovas.

- Ar gali Lietuvos verslui padėti atsilaikyti prieš besaikį Skandinavijos bankų godumą ne tik Lietuvos teismai, bet ir Seimas, Vyriausybė? - “Respublika” klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio.

- Man verslininkai jau prieš pusę metų sakė, kad santykiai su skandinavų institucijomis yra tiesiog žiaurūs. Girdėjau net tokių kalbų, kad Skandinavijos verslininkai ateina per savo bankus ir klausia pelningai dirbančių, tokių kaip “Doleta”, įmonių vadovų: “Gal mes jums galime kuo nors pagelbėti?” Tiesą sakant, manęs tai nestebina, nes žinote - džiunglių įstatymas griežtas. Skandinavai juo ir vadovaujasi, stengdamiesi iš galimų konkurentų, padedant saviems bankams, atimti gardžiausius kąsnelius...

- ...bet vis tiek grįžtu prie klausimo - ar kuo nors galite padėti mūsų verslininkams išgyventi tose, kaip jūs sakote, džiunglėse? Ar mūsų politikai tegali tyliai stebėti, kaip svetimšaliai doroja tautinį verslą?

- Manau, didžiausia kaltė čia tenka mūsų buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui. Jis niekaip nesugebėjo apginti mūsų verslininkų interesų. Esu su buvusiu ministru tas problemas aptaręs, D.Kreivys žadėjo, kad bankai padidins savo paskolų portfelį 5-10 proc., tačiau to neįvyko. Kreditavimas iki šiandien katastrofiškai mažėja.

- Argi gali taip būti, kad tiktai vienas ūkio ministras kaltas dėl Seimo bejėgiškumo? Pavyzdžiui, Parlamentas niekaip nesugeba priimti beviltiškų bankų skolininkų padėtį galinčio palengvinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo?

- Iš tikrųjų - šiandien net neaišku, kieno stalčiuje projektas guli...

- Ir Ekonomikos komitetas šito nežino?

- Tikrai ne. Mano žiniomis, dabar įstatymas yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriam pirmininkauja Stasys Šedbaras. Buvo klausimas, kodėl įstatymo projektas neišvelkamas į dienos šviesą. Be jokios abejonės, to reikėtų dar paklausti ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko...

- O kokia jūsų asmeninė nuomonė tuo klausimu?

- Manau, kad už viso to slepiasi neaiškūs interesai.

- Turite omenyje, kad bankai daro įtaką didelei daliai politikų?

- Taip. Ir iš dalies todėl mūsų vartotojas tikrai nėra apsaugotas nuo bankų savivalės. Dėl to šitą klausimą privalome spręsti - ir kuo skubiau.

- Gal atskleistumėte, kokie gali būti sprendimo būdai?

- Galbūt reikėtų atgaivinti idėją steigti valstybinį komercinį banką. Juk galima tai padaryti, pavyzdžiui, “Lietuvos pašto” bazėje. Aišku, susidurtume su dideliu pasipriešinimu, nenumatytais sunkumais, tačiau jei nieko nedarysime, greičiausiai bus dar blogiau.