Trakų perlas vilioja milijoniniu pelnu

ES pirmininkaujanti Lietuva savo svečiams nuolat rengia neformalius priėmimus kultūros perlu vadinamuose Trakuose. Trakų gamtovaizdis yra ir preliminariame UNESCO saugomų objektų sąraše, tačiau vietiniams žemės prekeiviams jis asocijuojasi viso labo tik su solidžiu pelnu. Dėl kažkieno pelno valdžia ieško būdų, kaip apkarpyti Trakų istorinio nacionalinio parko ribas.

Išskirtiniai svečiai

Trakų istorinio nacionalinio parko valdose esančio Jovariškių kaimo gyventojai ne juokais susirėmė: vieni valdžios prašo išbraukti kaimą iš saugomos teritorijos, kiti reikalauja statusą palikti. Vieni tvirtina norintys pro langus matyti gamtą, kiti neslepia iš žemių ketinantys uždirbti solidaus pelno.

Jovariškių kaimas nėra netyčia patekęs į saugomos teritorijos ribas. Šis kaimas patenka į Karališkųjų karaimų laukų teritoriją, kurios unikalumas pristatytas UNESCO ekspertams, siekiant, kad Trakai ir jų apylinkės būtų įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Nuo Karališkųjų karaimų laukų atsiveria chrestomatinis Lietuvos kraštovaizdis, iš ten nematyti paties Trakų miesto - tik salos pilis ir bažnyčios.

Karališkaisiais vadinamus laukus karaimų bendruomenei dar XIV amžiaus pabaigoje padovanojo pats Vytautas Didysis. Karaimų bendruomenei šios žemės priklausė iki 1940 metų. Pradėjus vykdyti žemės reformą apsukrūs piliečiai žemes iš kitų rajono kaimų ar net kitų šalies rajonų persikėlė į Karališkuosius karaimų laukus. Karaimams žemės nebuvo grąžintos.

Pastaruosius mėnesius čia savaitgalius nuolat leidžia svečiai iš ES. Trakai, jų Karališkieji laukai ir Užutrakio dvaras pristatytas visiems Europos Sąjungos kultūros, švietimo ministrams, čia apžiūrėti išskirtinio grožio apylinkių buvo pakviestas ir atvyko JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry).

Posėdis prie kaimo parduotuvės

Seimui šių metų pradžioje priėmus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, kuriais palengvintos statybos saugomose teritorijose, nepasitenkinimo balsai vis tiek nerimsta. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ruošiasi Seimui teikti naujus saugomų teritorijų statusą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, o kaip juos suderinti su žmonių lūkesčiais, parlamentaras nusprendė pasitarti su liaudimi.

Pasitarimas buvo surengtas Trakų rajono Jovariškių kaime. Saugomos teritorijos statusas piktina dalį kaimo bendruomenės. Tiksliau tariant, ne kaimo gyventojus, o daugiausia apdairius prekeivius, susipirkusius parko teritorijoje žemes ir dabar siekiančius šį kaimą urbanizuoti. Į viešą susirinkimą prie kaimo parduotuvės didžioji dalis jo dalyvių atvyko automobiliais.

Į viešą susirinkimą atvyko ne tik Seimo komiteto pirmininkas su Kultūros ministerijos ir Saugomų teritorijų tarnybos atstovais, bet ir Trakų meras Vytautas Zalieckas. Atvežė parlamentarui ir apie 200 parašų, kuriais reikalaujama apkarpyti parko teritoriją ir Jovariškių kaimą palikti už istorinio nacionalinio parko ribų.

Tvartuose neleidžia stoglangių

Prie parduotuvės susirinkę Jovariškių gyventojai Seimo delegacijai aiškino, esą jiems žūtbūt reikia atsikratyti saugomos teritorijos statuso, nes „drakoniški“ reikalavimai neleidžia jiems gyventi.

Tie drakoniški reikalavimai, pasirodo, yra tokie - saugomose teritorijose neleidžiama ūkiniuose pastatuose įrengti stoglangių. Seimo delegaciją bandyta įtikinti, stoglangiai reikalingi karvėms arba kiaulėms, ir nutylėta, kad taip ūkiniai pastatai be leidimų paverčiami gyvenamaisiais namais.

Verslininkas Antanas Gedvilas guodėsi, esą jam neleidžiama rekonstruoti seno sukrypusio ūkinio pastato, kuriame jis įrengė tualetus turistams. Tiesa, paklaustas, ar tokio leidimo prašė, verslininkas atšovė, kad ne.

Verslininkas Gintautas Mateika buvo atviras ir neslėpė, kad kaimo statusą pakeisti jis siekia tik vedamas minčių susikrauti pelno. „Kai aš savo sklypą galėsiu padalyti į aštuonias dalis, parduoti ir užsidirbti milijoną, tuomet aš būsiu viskuo patenkintas ir man viskas tiks“, - neslėpė verslininkas.

O buvusi prokurorė Loreta Baranauskienė pareiškė, kad laikas sugrąžinti tvarką, kai statyboms pradėti užtekdavo viso labo vieno - rajono partijos komiteto pirmininko - leidimo. „Geri laikai buvo, užtekdavo vieno parašo“, - kalbėjo buvusi prokurorė.

Buvusi prokurorė yra ir viena iš iniciatorių, kaimo gyventojų vardu reikalaujančių išbraukti kaimą iš saugomų teritorijų.

Kaimo reikalai - miestiečių parašai

Apie Seimo nario ir miesto mero vizitą į Jovariškių kaimą nebuvo informuotas oficialus šios bendruomenės pirmininkas Henrikas Genutis. „Mums niekas net nepranešė, kad mūsų kaimo klausimus spręsti atvažiuoja oficialios delegacijos. Prieš kiek laiko rinko parašus, kad Jovariškes išbrauktų iš saugomų teritorijų, bet mūsų dauguma nepritarė. Gal dėl to apie tolesnius įvykius ir nebuvome informuoti“, - „Respublikai“ kalbėjo Jovariškių bendruomenės pirmininkas.

Sumojusi, kad atėjūnai siekia pakeisti kaimo teritorijos statusą, Jovariškių bendruomenė ėmė rinkti parašus, kad kaimas liktų parko teritorijoje. Gyvenimui sąmoningai rinkomės saugomą teritoriją, tai gali užtikrinti, kad vieta nebus masiškai užstatyta, kad šalia tavo namo kaimynas nepastatys ko nori ir kaip nori. Jeigu gyveni saugomoje teritorijoje, turi paisyti joje taikomų reikalavimų, bet mainais už tai gauni garantiją, kad gyvensi gamtos apsuptyje, o ne mieste“, - kalbėjo bendruomenės pirmininkas H.Genutis.

Jam nenuostabu, kad į šio kaimo teritoriją tiesiasi žemės prekeivių rankos, nes kaimas vos 30 kilometrų nuo sostinės, patogus susisiekimas, šalia ežeras, graži vieta.

H.Genutis tvirtino, kad peržiūrėjęs pasirašiusiųjų sąrašą suprato, jog kaimo reikalus bandoma spręsti svetimais parašais. Anot jo, tarp pasirašiusiųjų dauguma iš aplinkinių kaimų, kurie nepriklauso parko teritorijai. Be to, anot jo, nemaža dalis pasirašiusiųjų - sostinės gyventojai, supirkę aplinkines žemes.

Žemę pardavinėja su pažadais

H.Genutis tvirtino prieš kurį laiką radęs skelbimą, kad jų kaime parduodami 10 arų sklypai prie ežero. „Paskambinau, buvo įdomu, kaip prie ežero galima pardavinėti tokius mažus žemės gabaliukus. Pasitikslinau, gal visą vieno hektaro sklypą parduoda, bet mane patikino, kad hektaras padalytas į dešimt mažų sklypų“, - kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Anot H.Genučio, pašnekovas jį užtikrino, kad sklypai netrukus bus atidalyti. „Žinau, kad mūsų kaime tokiais mažais sklypais žemės dalyti negalima. Tąkart pamaniau, kad tai tušti pažadai, bet dabar suprantu, jog tokiems veiksmams ruošiama dirva“, - įsitikinęs pašnekovas.

Meras išvien su įdomia publika

Po posėdžio Trakų rajono savivaldybė išplatino viešą pranešimą, kad „jovariškiečiai sukilo ir reikalauja savo teisių“, o surinkti parašai jau perduoti ir Vyriausybės nariams, konkrečiai kultūros ministrui. „Sieksime, kad būtų pakeista parko planavimo schema, atsižvelgiant į gyventojų norą šiuolaikiškai dirbti, gyventi, kurti“, - Trakų savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus parengtame pranešime cituojamas miesto meras V.Zalieckas.

Beje, kilusią nuostabą, kaip atsitiko, kad į kelių kaimo narių oficialų pakvietimą atvykti Seimo komiteto pirmininkas su svita sureagavo vos per porą savaičių, kiek prasklaido žinia, jog tarp žemės savininkų Jovariškių kaime galima surasti ir valdančiosioms partijoms priklausančių veikėjų.

Karališkųjų laukų savininkų sąraše galima rasti ir žemėtvarkininkų, ir asmenų, kuriems buvo iškeltos bylos už šovinių kontrabandą.

Apribojimai, draudimai saugomose teritorijose

    Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai bei planavimo schemos.

    Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.

    Valstybiniuose parkuose draudžiama: statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius.

    Mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes.

    Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti.

    Statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose ar bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose.

    Statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

    Įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis).

    Auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus.

    Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.