Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai siūlo pristabdyti minimalios mėnesinės algos kėlimą. Tam pritaria premjeras Algirdas Butkevičius. O štai ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka akcentuoja, kad tolesnis minimalios algos didinimas pristabdytų emigraciją. Jei ji nedidės, lietuviai ir toliau bėgs iš Tėvynės, kur ne tik vidutinė, bet ir minimali alga beveik mažiausia visoje ES.
Ragina nebedidinti
MMA didinimo pristabdymas - vienas iš Lietuvoje viešėjusios TVF misijos (misija atvyksta kas pusmetį - red. past.) siūlymų Lietuvai. TVF misija ataskaitoje pažymi, kad Lietuvos eksportas yra pakankamai konkurencingas, tačiau gali patirti spaudimą, jei išliks dabartinės atlyginimų ir produktyvumo tendencijos. Esant tokioms aplinkybėms, pastangos modernizuoti įmones esą turėtų būti dvigubai sustiprintos, be to, būtų protinga apsvarstyti būtinybę susilaikyti nuo minimalaus atlyginimo didinimų bent jau iki tol, kol tokius didinimus būtų galima pagrįsti produktyvumu ir padidėjusiu konkurencingumu.
„Šiame kontekste patartume atidėti minimalios algos didinimą, kas laipsniškai daryta nuo 2012 metų“, - sakė TVF misijos vadovas Lietuvai Kristofas Klingenas (Christoph Klingen).
Atsiliekame ir nuo kaimynų
Premjeras A.Butkevičius sako, kad pastaruoju metu diskusijos dėl MMA didinimo ypač aktualios. Anot jo, neskubėti didinti minimalios algos siūlo ir kai kurių profesinių sąjungų lyderiai, teigiantys, kad pirmiausia reikėtų atlikti išsamią analizę Trišalėje taryboje, o tik po to priimti sprendimus.
„Jau tokio optimizmo, koks anksčiau buvo, kad reikėtų skubėti kuo dažniau kelti minimalią mėnesinę algą, nėra, nes reikia įvertinti ir regionuose esančią ekonominę ir finansinę padėtį. Tikrai elgsimės labai atsakingai“, - sakė A.Butkevičius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje minimali alga buvo padidinta iki 350 eurų. Estijoje minimali mėnesio alga siekia 355 eurus, Latvijoje - 360 eurų, Lenkijoje - 396,78 euro.
Siauras požiūris
„Dėl TVF pareikštos pastabos, susijusios su minimalia mėnesio alga, galiu pasakyti, kad tai siaurokas požiūris, kokį dažnai demonstruoja ne tik TVF, bet ir kiti ekonomistai. Tarptautinių organizacijų specialistai negali visko apžioti, todėl pirmiausia renka informaciją iš tų šalių, kuriose vykdys misiją. Fondas minimalią algą tiesiog sieja su produktyvumu, bet nekreipia dėmesio, kad minimali alga pas mus labai maža. TVF žiūri dinamiką, ar per tą laiką, kai buvo padidinta minimali alga, atitinkamai padidėjo ir darbo našumas. Bet jie nežiūri į atskaitos tašką, nemato, kad prieš pradedant didinti minimalią algą jos dydis gerokai atsiliko nuo našumo. Neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuvoje tik pusė sukuriamo BVP vertės atitenka darbo užmokesčiui, kad Vakarų Europoje šis skaičius yra kur kas didesnis. Net Estijoje jis siekia 60 proc. Tai reiškia, kad mūsų darbo našumas nuo Estijos neatsilieka, nes BVP dydis, tenkantis vienam gyventojui, yra beveik toks pat. O algos - gerokai mažesnės. Negalima žiūrėti vien į tai, kaip augo ekonomika ir ar minimali alga neaugo sparčiau. O TVF būtent taip ir elgiasi“, - kritikos negailėjo R.Lazutka.
Svertų yra
Pasak jo, geriausia būtų, kad didėtų ne tik minimumas, bet ir visos kitos algos.
„Tačiau valdžios galios čia yra apribotos, ji gali didinti tik minimalią mėnesio algą ir valstybės sektoriaus atlyginimus, kur pati valdžia yra darbdavys. Tačiau visame viešajame sektoriuje didinti algų nėra iš ko, nes pas mus labai prastai surenkami mokesčiai, todėl buvo didinama bent jau minimali alga. O tai jau irgi šis tas, nes kai didinama minimali alga, yra spaudimas didinti ir visas kitas algas. Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje kvalifikuoti darbuotojai pradeda piktintis, kodėl jų atlyginimai beveik nebesiskiria nuo minimumo. Taip pat kalbama ir privačiame sektoriuje. Todėl minimumo didinimas yra geras dalykas, tik jis, mano nuomone, yra nepakankamas“, - sakė profesorius.
Ekonomisto teigimu, prie to, kad verslas neskuba mokėti didesnių algų, iš dalies kalta ir valdžia.
„Štai nedarbo pašalpos labai keikiamos. Bet jei žmogus netenka darbo, o tos pašalpos yra labai menkos, jis neturi laiko ieškoti darbo ir griebia bet ką, kad tik gautų minimumą. O verslas tuo naudojasi. Kam didinti algas, jei žmonės ateina dirbti ir už tiek? Valdžia ir šitoje vietoje turėtų susimąstyti. Nes kad ir kas ką šnekėtų, mažos algos yra pagrindinė priežastis, kodėl emigruojama iš Lietuvos. Kad ir kaip žmonės būtų glostomi, gerbiami, jei jie Lietuvoje nesuduria galo su galu, yra priversti išvažiuoti“, - įsitikinęs R.Lazutka.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“