Už 210 mln. litų nusipirkta pasaulinės technologijų milžinės - kompanijos IBM - „investicija“ Lietuvai gali skaudžiai atsirūgti.
Šiandien Lietuvoje įsikūrusi IBM jau grasina pasitrauksianti iš mūsų valstybės dėl to, kad esą lietuviai korporacijai jau yra skolingi apie 130 mln. litų, o iš viso už nusipirktą investiciją sumokėję tik 10 mln. litų.
Tai viešai patvirtino ir ūkio viceministras Adomas Audickas, teigiantis, kad bendradarbiavimas su IBM jau kurį laiką „yra įstrigęs“ ir net gali būti nutrauktas.
2010 metų rugsėjį „Respublika“ pranešė, kad tuometinis premjeras Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei ūkio ministras Dainius Kreivys it vaikai džiūgavo, kad jiems pavyko suvilioti technologijų koncerną IBM. Keliant šampano tostus politikai mėgavosi savo sugebėjimais sužavėti garsių prekės ženklų savininkus.
Tada džiaugtasi, kad IBM iškabos pabuvimas Vilniuje penkerius metus valstybei kainuos labai pigiai - tik 210 mln. litų. Kai kurie Seimo nariai tuomet piktinosi, kad toks bendros ekonominės veiklos organizavimo būdas, kai pagrindinius finansinius įsipareigojimus prisiima valstybė, daugiau naudingas garsiai privačiai tarptautinei kompanijai, o ne Lietuvai, kuri už savo reklamą moka per brangiai. Šis perspėjimas nebuvo išgirstas, tad IBM šiandien savo sąlygas jau diktuoja visai valstybei.
Kalbėdamas apie galimą IBM pasitraukimą, viceministras A.Audickas nepaaiškino, ką šis galiūnas Lietuvoje nuveikė kad ir už jau sumokėtus 10 milijonų. Žinoma tik tai, kad 2010 metais Vyriausybės ir IBM jungtinės veiklos sutartimi buvo įkurta UAB Lietuvos tyrimų centras.
Beje, šiai bendrovei buvo lemta būti kažkodėl taip pat tik penkerius metus - tiek numatė Vyriausybės ir užsienio privatininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartis.
Žadėta, kad IBM įkurtame tyrimų centre bus įdarbinti geriausi Lietuvos mokslininkų protai, kurie kurs išradimus, juos patentuos, o užsieniečiai mokslo idėjas pavers preke. Pelnas turėjo būti dalijamas perpus, nors pačią IBM „investiciją“ apmokėjo mūsų Vyriausybė.
Per penkerius metus IBM ketino iš mūsų mokslininkų išsunkti tiek idėjų, kad jos virstų bent jau 150 naujų patentų. Iki šiol tėra užregistruotas tik vienas.
„IBM ne tik neišsiveš protų, bet mes čia jų dar atsivešime iš kitų šalių. Kartu su IBM pas mus ateis įmonės, kurios atsineš naujus ES pinigus, kurie yra skiriami moksliniams tyrimams, - prieš dvejus metus „Respublikai“ džiaugėsi vienas sutarties su IBM signatarų, tuometinis ūkio ministras D.Kreivys. - Tai bus gana dideli pinigai - kalbama, kad iki 2012 metų jų bus šimtai milijonų eurų. O už šiuos pinigus mes galėsime samdyti mokslininkus iš Švedijos, Ukrainos ar Baltarusijos, kurie dirbtų Lietuvai“.
Bet atėjus 2012-iesiems, Lietuva nepajuto šimtų milijonų eurų antplūdžio, nesulaukė pilnų lėktuvų su geriausiais mokslininkais iš D.Kreivio minėtų valstybių.
Po skambiai nusipirktos IBM „investicijos“ premjeras A.Kubilius toliau gyrėsi naujais pasauliniais investuotojais, už kurių prekių ženklų atsiradimą Vilniuje buvo mokami milijonai iš valstybės arba valstybei skirtų Europos Sąjungos fondų lėšų.
Už tai, kad Lietuvoje savo kompiuterių centrą Vilniuje atidarytų „Barclays“ bankas, mūsų šalis įsipareigojo sumokėti beveik 5 mln. litų. Tarptautinei greitųjų pinigų pervedimo kompanijai „Western Union“ už atėjimą į Lietuvą paklojome apie 6,5 mln. litų.
Vykdant finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų per programą „Intelektas LT+“ net 7,13 mln. litų buvo skirta bendrovės „Fermentas“ integruotam molekulinės biologijos tyrimų centrui kurti tuo metu, kai jau pats „Fermentas“ buvo parduotas JAV įmonei „Thermo Fisher Scientific“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
