2 nuotr.Lietuvos bankas pastebi, kad šalies gyventojams trūksta įgūdžių planuojant finansus. Dažnas nė nesivargina taupyti, perka nebūtinus daiktus, neskaito sutarčių ar skolinasi nė nepagalvodamas apie realias galimybes grąžinti svetimus pinigus. Todėl jau trečius metus iš eilės gyventojams bankas organizuos nemokamų seminarų ciklą apie atsakingą finansų valdymą. O ateityje planuojama ir mokinius privalomai mokyti finansinio raštingumo.
Gyventojus šviesti finansinio raštingumo sugalvota ne šiaip sau.
Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka pastebi, kad, nors šalies gyventojai ir nutuokia, kaip reikėtų elgtis su asmeniniais finansais, dažnas to nedaro. Dėl to ir atsiduria nepavydėtinoje padėtyje, kai tenka gyventi nuo algos iki algos, o dar blogiau - nuo skolos iki skolos.
„Analizuodami duomenimis, pastebime, kad tokios kultūrinės nuostatos, kaip rūpinimasis ateitimi, o ne tik šia diena, taupymas, atsarga juodai dienai, yra giliai įsišaknijusios mūsų sąmonėje. Tačiau, nors tuos dalykus žinome, realybėje darome nemažai klaidų. Tiesiog labiau pasitikime likimu - kas bus, tas bus, o jei ištinka nesėkmė - ieškome kaltų. Galima sakyti, kad su savo pinigais elgiamės kaip ir su savo sveikata. Žinome, kas sveika ar nesveika, žinome, kaip teoriškai reikėtų sveikai gyventi, bet rimtai ir atsakingai elgtis pradedame tik tada, kai tos sveikatos netenkame. Panašiai ir su pinigais“, - kalbėjo V.Šapoka.
Kokios dažniausios gyventojų klaidos? Lietuvos banko atstovas vardija: „Dažnai neturime sukaupę vadinamojo minimalaus bent dviejų mėnesių pajamų dydžio rezervo nenumatytoms išlaidoms. Retai kada apsidraudžiame patys ar savo turtą, nebent tai privaloma - pavyzdžiui, civilinės atsakomybės draudimu. Retai kada pasiryžtame taupyti vaikų mokslams ar savo pačių senatvei. Rinkdamiesi finansinius produktus, pernelyg skubame ir neapsvarstome kitų alternatyvų. Neskaitome sutarčių. O dar vienas labai rizikingas dalykas - kai pervertinamos savo galimybės skolinantis.“
Kalbėdamas apie skolinimąsi, V.Šapoka atkreipia dėmesį į greituosius kreditus, kurie į skolas klampina vis daugiau žmonių. Ypač tai populiaru tarp jaunimo, kuris neturi pastovių pajamų.
„Vienas iš rizikingų dalykų, ką įžvelgiame - jaunimas iki 25 metų. Jis yra labiau linkęs gyventi šia diena ir gyventi ne pagal išgales. Turbūt dėl to ir yra tokie populiarūs greitieji kreditai, - svarsto departamento direktorius. - Turbūt retas nesupranta paprasto dalyko, kad pasiskolinus skolas reikės grąžinti. Toks skolinimasis - turbūt labiau emocinis dalykas.“
Atrodytų, lengva žarstytis patarimais taupyti. Tačiau kaip tą padaryti, jei žmogus gauna tik minimalų atlyginimą? Juk mūsų šalyje kas penktas gyventojas gyvena ties skurdo riba. Tačiau V.Šapoka įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali per mėnesį atsidėti bent mažytę dalį savo pajamų.
„Mano nuomone, sutaupyti visuomet yra įmanoma. Beveik visi žmonės gali sutaupyti bent jau 10 proc. pajamų, jei tik pradėtų atidžiau stebėti, kur iškeliauja jų pinigai. Tai daugiau planavimo dalykas ir atsakomybės už savo finansus prisiėmimas“, - sako jis.
V.Šapoka atskleidžia, kad šiuo metu yra atliekamas tarptautinis paauglių finansinio raštingumo tyrimas. Jame dalyvauja ir Lietuvos mokiniai. Šio tyrimo rezultatai, anot jo, bus pagrindas įtraukti finansinio raštingumo mokymą į formaliojo ugdymo programas mokyklose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
