Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kurio priedermė ginti lietuvių žurnalistus, iš tiesų stengiasi juos kuo labiau apjuodinti. Sistemingai tik lietuvių žiniasklaidą šmeižiantis veikėjas įtikinėja, kad remiasi tik „WikiLeaks“ paskelbta JAV ambasados darbuotojų Lietuvoje surinktais faktais. O Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas konstatuoja, kad amerikiečių slaptosiose pažymose faktų nėra, ten - gryniausias melas ir išsigalvojimai. Kodėl baudžiamosios bylos dėl šmeižto įtariamasis D.Radzevičius vengė susitikti su prokurorais ir išsiaiškinti, ko verti „WikiLeaks“ gandai?
Žurnalistu ir žurnalistikos teoretiku prisistatantis D.Radzevičius birželio 6-ąją šmeižė „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ ir apskritai lietuvių žurnalistus nė netikrinęs „amerikiečių diplomatų surinktų faktų“, nors šį darbo principą žino net pradedantieji žurnalistai.
„Respublika“ patikrino, ar „WikiLeaks“ skelbiama medžiaga atitinka tikrovę. Generalinės prokuratūros surinktos medžiagos išvada - to, kas rašoma JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų pažymose, kurias skelbė norvegų laikraštis ir interneto portalas „15 min.“, švedų laikraštis ir interneto portalas „Verslo žinios“, estų interneto portalas „Delfi“ ir užsieniečių bei valdininkų interesus ginantis D.Radzevičius, nebuvo.
Pareigūnų išvada - faktai išgalvoti
„15 min.“ apie lietuviškus leidinius išspausdinus dezinformaciją, kuria iki šiol savo tinklaraštyje mėgaujasi apsišaukėlis „ekspertas“ D.Radzevičius, Generalinė prokuratūra ėmėsi tirti, ar Lietuvos leidėjams mesti kaltinimai korupcija turi nors kokį pagrindą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis birželio 21 dieną dėl internete pateiktos medžiagos apie tariamą žiniasklaidos korupciją kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pareigas laikinai tuomet ėjusį Aideną Karpų bei Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Gediminą Griną.
STT buvo prašoma įvertinti išplatintus gandus bei išsiaiškinti apie galimus korupcijos žiniasklaidoje atvejus. D.Raulušaitis VSD paprašė pranešti, ar saugumas turi informacijos, patvirtinančios minėtus paskleistus duomenis.
Liepos 11 dieną VSD vadovas G.Grina generalinio prokuroro pavaduotojui D.Raulušaičiui atsakė, kad neturi jokios informacijos, patvirtinančios lietuviškai žiniasklaidai mestus kaltinimus.
Liepos 18 dieną STT prokurorus informavo, kad „15 min.“ paskleistos žinios taip pat neturi jokio teisinio pagrindo pradėti kokį nors ikiteisminį tyrimą.
„Visiškai neatitinka tikrovės“
Rugpjūčio 10-ąją Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova apklausė tuometį farmacijos koncerno „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje vadovą Raimundą Voišką. Apie šį verslininką nebūtą istoriją sugalvojo JAV diplomatai Vilniuje, o visa tai išplatino užsieniečiams priklausanti interneto svetainė.
R.Voiška prokurorei N.Frolovai pranešė, kad „15 min.“ paskleista informacija „visiškai neatitinka tikrovės“. Verslininkas taip pat patvirtino, kad dienraščiui „Respublika“ jis niekada nekėlė ir nekelia jokių pretenzijų.
„Pfizer“ atstovas prokurorei teigė, kad jokiuose pokalbiuose su JAV diplomatais jis nėra išsakęs jokių minčių dėl esą korumpuotos lietuviškos žiniasklaidos.
Po R.Voiškos apklausos prokurorė N.Frolova nusprendė, kad „15 min.“ išplatintos paskalos neturi jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kiti „WikiLeaks“ pažymose paminėti asmenys - Vilius Kavaliauskas, Kristina Grudienė - apklausti nebuvo, nes dar prieš Generalinės prokuratūros tyrimą gandus viešai paneigė.
Prokuratūra: turgaus lygio žinios
- Kas paskatino tirti, kodėl viešai apjuodinta lietuviška žiniasklaida? - „Respublika“ paklausė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio.
- Vienu atveju tokie tyrimai pradedami esant fizinių arba juridinių asmenų pareiškimams, kitu - kai prokurorai patys nustato galimus nusikalstamus veikos požymius, ginant viešąjį interesą net nesant jokio pareiškėjo.
Šį kartą viešojoje erdvėje (užsieniečių valdomuose „15 min.“, „Delfi“ ir „Verslo žinių“ portaluose - red. past.) buvo paskelbta labai konkreti informacija, kad lietuviška žiniasklaida susijusi su korupcija.
Bet išsiaiškinome, kad „15 min.“ perspausdino „WikiLeaks“ informaciją, kuri nėra pirminis informacijos šaltinis. „WikiLeaks“ neatsako už savo pateiktą informaciją, o gali būti ir taip, kad patys prirašo ką nori, o vėliau pateikia už gryną pinigą.
Net išplatinti JAV ambasados pranešimai nėra pirminis informacijos šaltinis. Mes nežinome, kiek tie duomenys yra tikri - gal tie diplomatai nuėjo į Kalvarijų turgų, pasiklausė dviejų bobučių pokalbių ir pateikė informaciją kaip rimtą.
Prokuratūrai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „15 min.“ išplatino informaciją, kuri neturi jokio teisinio pagrindimo.
- Ar jautėte Lietuvoje valdomos užsienio žiniasklaidos spaudimą tirti „WikiLeaks“ atskleistą šmeižtą?
- Dabar nenorėčiau komentuoti tų dalykų. (Prokurorus nuolat intensyviai spaudė skubiai nuteisti „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“ užsieniečių valdomi „15 min.“, „Delfi“ ir „Verslo žinių“ portalai - red. past.)
- Ar nusikalstamos veikos nepadarė tie, kas išplatino JAV diplomatų paskleistus šmeižikiškus gandus?
- Kai kalbame apie šmeižtą, turime galvoti apie privataus kaltinimo procesą, bet į jį mes nesikišame.
Kiek žinau, tokios bylos V.Tomkaus iniciatyva jau yra pradėtos. Vilniaus apygardos teismas, atrodo, prašys „15 min.“ išplatintos medžiagos tyrimo, nes bendrovė „Respublikos“ leidiniai“ kreipėsi dėl bylos iškėlimo tą informaciją išplatinusiai interneto svetainei „Delfi“.
- Kodėl prokurorė N.Frolova apklausė tik vieną Amerikos diplomatų minimą asmenį R.Voišką, nors išgalvotus kaltinimus lietuvių žiniasklaidai buvo bandyta primesti ir kitiems žmonėms?
- Mūsų žiniomis, paskleistą informaciją iškart pats paneigė buvęs premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas, kiti „WikiLeaks“ paminėti žmonės.
Ketvirtadienį Lietuvos žurnalistų sąjunga išplatino 39 asmenų laišką, kuriuo siekiama suskaldyti šalies žiniasklaidą ir bandoma išskalbti kaltinamuoju baudžiamojoje byloje dėl šmeižto tapusio šios organizacijos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus mundurą.
Vakar „Respublika“ žinomų Lietuvos žurnalistų klausė, ką jie mano apie tokį viešą pareiškimą.
Valdas Vasiliauskas - žurnalistas, „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius:
Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešime spaudai apie žurnalistiką kalba žmonės, kurie visiškai nedirba mūsų darbo, o keli iš pasirašiusių - jau buvę žurnalistai. Įdėmiai peržiūrėjau tas pavardes ir nesupratau, kuo jie susiję su žiniasklaida ar mūsų, žurnalistų, misija.
Vien tas faktas, kad pasirašę asmenys gina juos maitinantį savo viršininką, jau yra skandalas. Toks pasibaisėtinas faktas apskritai paneigia visą mūsų profesiją, nes žurnalistai niekada nėra savo viršininkų liokajai.
Iš Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimo matome, kaip žurnalistais save vadinantys žmonės gina savo viršininką, kuris gyvena tik iš valdžios pinigų. D.Radzevičius yra tik valdžios liokajus, neturintis nieko bendra su žurnalistika ir niekada neragavęs žurnalisto duonos.
Bet liokajų laiškas man primena ir sovietinius laikus, kai buvo populiaru rašyti kolektyvinius darbo žmonių pasmerkimus. Skaitant šį niekingą laišką man tik buvo labai gaila, kad jį pasirašė tikrai padorus žmogus Juozas Šalkauskas, kasdien apžvelgiantis Lietuvos spaudą.
Šis sovietinio stiliaus laiškas labai puikiai atspindi visą D.Radzevičiaus ir jo valdomos organizacijos veiklą.
Šiandien Lietuvos žurnalistams yra tikrai nelengva išgyventi dėl ekonominių sąlygų, Vyriausybės politikos, bet labai gaila, kad mes neturime savo organizacijos, kuri gintų šios profesijos žmones.
Lietuvos žurnalistų sąjunga dabar tėra pseudoorganizacija ir net piktžolė, kuri visiškai priešinga žurnalistikos prigimčiai. Naujausias jos išplatintas laiškas tai puikiai iliustruoja ir turėtų būti rodomas universitete pradedantiems žurnalistams kaip pavyzdys, kaip negalima elgtis žurnalistui.
D.Radzevičiaus vadovaujama organizacija yra šalies valdžios kišenėje, jos pirmininkas - paprastas valdininkas, apsimetęs žurnalistu.
Rūta Janutienė - žurnalistė:
D.Radzevičius su žurnalistika niekada neturėjo nieko bendra. Jis yra viešųjų ryšių atstovas ir dar valdiškas atstovas. Tai, kad Lietuvos žurnalistai leidžia šiam veikėjui vadintis Žurnalistų sąjungos pirmininku, yra tik klasta ir šios organizacijos okupacija. Tai - skandalas, Lietuvos žurnalistų apsileidimas ir gėda.
D.Radzevičius yra mūsų profesijos kenkėjas, kuris veikia prieš kasdien sunkiai dirbančius žurnalistus, kurie nuolat rizikuoja kapstydami faktus ir atskleisdami negeroves valstybės valdžioje. Tam Žurnalistų sąjungos pirmininkui galiu ir į akis pasakyti, kad jis sąmoningai ir sistemingai veikia prieš žurnalistus.
Šis asmuo visada darė viską, ką tik galėjo padaryti šlykštaus ar bjauraus Lietuvos žurnalistikai.
Žurnalistu nė vieną dieną realiai nedirbęs D.Radzevičius šiandien visiškai neatstovauja Lietuvos žurnalistikai. Ir jo sąjungoje tėra tik seniai šio darbo nedirbantys ar net nedirbę žmonės.
Yra dar viena blogybė - D.Radzevičius pasiima Lietuvos žurnalistams skirtus Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų pinigus ir už juos mūsų visų vardu moko užsienio šalių žurnalistus arba valdžios atstovus. Baisu žiūrėti, kas šiandien yra padaryta su Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutu - ten jau mokomi ne būsimieji reporteriai, o viešųjų ryšių specialistai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"