1 nuotr.Priimta manyti, kad žurnalistai tarsi “sarginiai šunys”, saugantys visuomenės interesus. Tokiu atveju tenka pripažinti, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, vadovaujama psichiatro Lino Slušnio, tėra valdžios sarginiai šunėkai. Liaudiškai kalbant - sargiai.
Visada sunkiau gintis pačiam nei ginti kitą. Pačiam gintis tarsi gėda. Ypač kai tavęs, besiginančio, nepalaiko ar tiesiog bijo palaikyti kolegos. Galbūt net džiaugiasi, kad konkurentas traiškomas.
Todėl mes solidarizuojamės su TV3, su “Lietuvos žiniomis”, kuriuos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) pripažino neetišku TV kanalu ir dienraščiu. Mes tiesiame jiems ranką.
Solidarizuojamės su interneto dienraščiu “Alfa.lt”, palaikančiu puolamus kolegas. Spaudžiame jiems ranką.
Nes LŽLEK sudėtis nekelia pasitikėjimo. Nes žinome, ką reiškia puolimas, prisidengus “etiškumo” priedangomis. Patyrėme savo kailiu.
Ne kartą po aštresnės kritikos mūsų “herojai” bėgo užuovėjos į šią skandalingai pagarsėjusią Etikos komisiją, kuri jiems išduodavo “indulgenciją”. (Už “ačiū” ar už “gražias akis” - nežinia...)
Kai mūsų leidinių grupė, investavusi milijonus į vieną Šiaulių įmonę, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus bei visuomenę. Aišku, per spaudą.
Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti.
Gal etiškiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje - ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios šešėlinės, vagių ir švaistytojų “ekonomikos”?
Šito komisija iki šiol nepaaiškino.
Gal etiškiau nutylėti apie Tauragėje su politikais susipynusius “švinius”, nes paskui lyg netyčia užsiliepsnoja leidėjo sodyba?
Gal etiškiau tylėti apie keistą Valstybės saugumo departamento darbuotojo Vytauto Pociūno mirtį?
Gal etiškiau įsivaizduoti, kad šalyje nėra pedofilų? Vaizduotėje susikurti LŽLEK narių taip pageidaujamą miglą? Laikytis su vagimis, pedofilais, korumpuotaisiais už rankučių? Vaidinti vaikučių darželį smėliadėžėje? Kuo tokiu atveju LŽLEK skiriasi nuo “glavlito”?!
Akivaizdu, kad LŽLEK, prisidengusi “etika”, siekia užtildyti dėl Lietuvos valstybės švaros ir tikrosios valstybės etikos dar neabejingą žiniasklaidą. Uždrausti jai filmuoti, fotografuoti, rašyti, kalbėti. Uždrausti piliečiams žinoti. Tiesą.
Ar galime tai leisti? Per paskutinį “Respublikos” svarstymą pirmininkas Linas Slušnys visiems uždraudė ne tik fotografuoti bei filmuoti, bet... net naudotis diktofonais. Nuo tada mums ši komisija lygi nuliui. Tiksliau - dviem nuliams, nes iš jos sklinda nemalonus sovietmečio kvapelis: uždrausti, neleisti ir nutildyti kritiką.
Tokia LŽLEK sudėtis jau kenkia valstybei. Tampa jos priešu, ją kompromituoja. Kenkia piliečiams, dar norintiems žinoti, kas iš tikrųjų mūsų visų valstybėje vyksta.
Nepasitikime LŽLEK, nes dauguma šios komisijos narių sėdi sau šiltučiai valstybės kišenėje. Yra mokesčių mokėtojų išlaikytiniai.
Ar etiška nelaisvai žiniasklaidai teisti laisvą žiniasklaidą, kuri nebuvo ir nebus išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus? Ar etiška LŽLEK pirmininkui, priklausančiam Lietuvos psichiatrų asociacijai, vertinti žurnalistiką? Juk žurnalistiką baigę žmonės nedirba psichiatrais ir nenustatinėja diagnozių.
Demokratinė valstybė ir jos žiniasklaida verta kitokios LŽLEK sudėties. Šia sudėtimi nepasitikime. Todėl LŽLEK jau seniai ignoruojame. Nes ji puola būtent padoriausią, drąsiausią, neabejingiausią žiniasklaidą ir absoliučiai “akla”, kada kai kurie kolegos šoka pagal sistemos dūdelę. Komisiją turi sudaryti asmenys, iš tikrųjų išmanantys žurnalistinį darbą ir profesinę etiką. Ne šiaip prisiplakėliai prie įvairių regioninių lengvatų ir valstybės dotacijų.
Metas steigti naują, su valstybės kišene nesusietą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri būtų autoritetu ne tik žiniasklaidai, bet ir visuomenei, kurios interesus žurnalistai privalo sergėti. Nori to XXI a. cenzoriai ar ne.
Kol kas, deja, tenka konstatuoti, kad šiandien toji apgailėtina komisija tai tas pats “glavlitas”, tik kitoj rankoj... Tiksliau - kitų.
Respublikos” leidinių grupė
Nacionalinė naujienų agentūra ELTA
Nacionaliniai dienraščiai:
“Respublika” (lietuvių kalba),
“Respublika” (rusų kalba),
“Vakaro žinios”.
Regioniniai:
“Vakarų ekspresas” (Klaipėdos apskr.),
“Šiaulių kraštas” (Šiaulių apskr.),
“Žemaitis” (Plungė+Rietavas),
“Biržiečių žodis” (Biržai),
“Sidabrė” (Joniškis),
“Pakruojo kraštas” (Pakruojis),
“Kelmės kraštas” (Kelmė),
“Mūsų kraštas”(Radviliškis),
Savaitraštis “TV publika”
Žurnalas “Laisvalaikis”
Valdas VASILIAUSKAS, “Lietuvos žinių” vyr. redaktorius:
Visiškai iškreipta pati mūsų, žurnalistų, savivaldos esmė. Pirmiausia absurdiška tai, kad žurnalistų ir leidėjų bendruomenės dauguma to Etikos kodekso nesame pasirašę. Etika savivaldoje turi būti tarpusavio susitarimo dalykas. Bet dabartinį kodeksą kūrė ne žurnalistų bendruomenė, o kažkokie įtartinos reputacijos asmenys. Viena iš kodekso autorių ir aktyvių iniciatorių tuo metu, kai bankai plėšė Lietuvos žmones, vadovavo vieno iš bankų Juridiniam skyriui. Taigi tokie žmonės patys surašė, patvirtino tą kodeksą ir dabar pagal jį mus teisia.
Ypač pastaruoju metu LŽLEK labai įsijautė į represinio organo vaidmenį. Daug metų laisvos ir drąsios žiniasklaidos nesugebėjo parklupdyti nei valdžia, nei kriminalinis pasaulis. Dabar žurnalistus bandoma parklupdyti tariamos etikos skandalais. LŽLEK tampa žurnalistikos dujų kamera.
Matydavau, kaip mūsų jauni žurnalistai iš komisijos posėdžio pareina sugniuždyti, tarsi iš kokio “trojkos tribunolo”. Ir kas gi juos teisia? Sėdi komisijoje 15 žmonių, kurie patys atsidūrę žurnalistikos užribyje. O jų taikiniais tampa aktyviausi žurnalistai, kurie kaunasi su valdininkais, korumpuotomis struktūromis.
Blogiausia tai, kad ta grupelė jau uzurpavo teismo misiją. Pagal mūsų Konstituciją ir įstatymus kiekvienas žiniasklaidos priemone nepatenkintas žmogus gali kreiptis į teismą. Bet teisme reikia viską įrodinėti. O štai LŽLEK nieko įrodinėti nereikia, ji iš karto užsiima skundėjo gynimu. Tai yra tiesiausias kelias parklupdyti žiniasklaidą. Mano galva, komisijos veikla bandant pakeisti teismą yra antiteisiška ir antidemokratiška.
Be to, jie yra niekam neatskaitingi, nors šitie 15 žmonių yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų kišenės. Už kiekvieną jų posėdį yra mokama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Jie muša žurnalistus už mūsų pačių valstybei sumokėtus mokesčių pinigus!
Nukenčia tie, kurie dar priešinasi. Kiek beliko tos tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje? Visi vaikštome peilio ašmenimis, rizikuodami, o dar sulaukiame atakų iš “savų”. Bet kokie jie savi, jei prikergia tau neetiškos žurnalistikos etiketę, o patys už nieką neatsako. Jeigu atimtume iš jų Spaudos rėmimo fondo pinigus, tai jie ir patys išsivaikščiotų, nes veltui, manau, tie žmonės tikrai etikos negintų.
Ko gero, dabar tas, kurio LŽLEK dar nepripažino neetišku, nėra tikras žurnalistas ir gali stoti į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Nes nepažįstu nė vieno aktyvesnio ar žinomesnio kolegos, kuris dar priklausytų šiai sąjungai.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ-JANUTIENĖ, Žurnalistė:
Pastaruoju metu LŽLEK man atvirai reiškia asmeninę neapykantą - tiesiai į akis sako, kad manęs nemėgsta, kad laida turi išnykti iš televizijos eterio. O vieną paskutinių skundų prieš mane organizavo LŽLEK narys.
Kas gi tą komisiją sudaro? Bent 4 asmenis joje kontroliuoja Dainius Radzevičius, kuris į Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovo postą pateko tiesiai iš teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus spaudos atstovų. Jis visą laiką žaidė kitoje nei žurnalistai komandoje. Jei ir vedė kokią laidelę, ji būdavo daroma kieno nors užsakymu.
LŽLEK pirmininkas Linas Slušnys, iš TV3 televizijos atvirai reikalavęs nutraukti bet kokias laidas pedofilijos tema, pats yra dirbęs Vaiko raidos centre, kuris buvo neteisėtai įkalinęs Drąsiaus Kedžio mergaitę.
Ką LŽLEK veikia “Lietuvos ryto” akcininkas Sigitas Židonis? Ar ne dėl to “Lietuvos rytas” niekada nebuvo svarstomas už rašinius apie Vytautą Pociūną? Kai tiesiai iš Valstybės saugumo departamento kabinetų išėję “žurnalistai” šmeižė žmones.
Etika toje komisijoje net nekvepia. Ji kryptingai susidoroja su žmonėmis, kurių publikacijos ar laidos turėjo įtakos tam tikrai korumpuotai grupuotei prarandant galias. Mano supratimu, jie vykdo užsakymą. LŽLEK rankomis vadinamieji valstybininkai siekia revanšo už tai, kad per praėjusius metus valstybės struktūrose jie prarado savo šulus, ant kurių laikėsi visa korumpuota sistema. Tai revanšas už buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadą ir už buvusį generalinį prokurorą, kurį jie sėkmingai pasistatė ir staiga teko jo atsisakyti.
Komisija yra tiesiogiai susijusi su žmonėmis, suinteresuotais, kad žurnalistai nevykdytų žurnalistinių tyrimų, nelįstų į teisėsaugos, farmacijos ir kitų klanų reikalus. Čia jau užkabinami didesni dalykai - žmonių teisė žinoti. Į tą teisę jie dabar kėsinasi itin aktyviai.
Svarstymas po mano laidos apie skiepus buvo akivaizdžiai užsakytas farmacininkų. Net ir pats L.Slušnys prisipažino, kad prieš svarstymą buvo susitikęs su suinteresuota puse, skundo autoriais. Jeigu žurnalistas tai padarytų, būtų vadinamas korumpuotu, o LŽLEK pirmininkas atvirai dėsto, kad dirba anai pusei, - ir viskas gerai?
Po to, kai L.Slušnys tai pareiškia, o paskui man pasakoma, kad aš kažką neetiškai padariau, norisi tik paspausti jam ranką ir padėkoti, kad nereikalauja uždaryti į psichiatrinę, kaip anais laikais būdavo “auklėjami” žmonės už politinius pasisakymus.
LŽLEK tėra būrys siundomų žmonių, kurie visiškai laisvai gali reikšti savo nuomonę, reikalauti, kad tam tikri žurnalistai netektų eterio, o patys nesivadovauja jokiais kodeksais ir už savo žodžius bei sprendimus niekam neatsiskaito.
Bet manau, kad šis LŽLEK puolimas duos vieną gerą dalyką - žurnalistai suvoks, kad jau nebegalima kiekvienam atskirai kovoti už laisvą žodį. Anksčiau ar vėliau jie suvienys mus. Ir ačiū Dievui.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
