Kairiųjų vyriausybės ne kartą pasižymėjo ne tik skambiomis bankrotų istorijomis, bet ir vadinamųjų beviltiškų skolų nurašymais, taip didindamos valstybės nuostolius. Paskutinė istorija, kai buvo nurašytos privačios ir vis veikiančios „Lietuvos ryto“ bendrovės skolos, tik patvirtino šią nerašytą taisyklę. „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, apžvalgininku Rolandu Paulausku.
- Labai keista tendencija: Finansų ministerija dabar siūlo Vyriausybei nurašyti 114 mln. litų vadinamųjų beviltiškų skolų, kurios tęsiasi dar nuo „Inkaro“, „Kuro aparatūros“ įmonių bankroto. Yra žinoma, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė pripažino 274 mln. litų skolų beviltiškomis. Kodėl socialdemokratai taip mėgsta nurašinėti skolas valstybei?
- Jeigu tos įmonės bankrutavusios, tuomet gal ir yra prasmė nurašyti. Juk kas iš to, kad skolos kabės kažkur balanse, jeigu jau jų neįmanoma sugrąžinti.
- Tačiau paskutinė istorija su dabar valstybės perimtu „Snoru“, kai bankroto administratorius Nilas Kuperis nurašė 10 mln. litų privačios „Lietuvos ryto“ bendrovės skolos, verčia abejoti tokių nurašymų skaidrumu. Juk minėta bendrovė yra veikianti.
- Čia jau visai kas kita. Vienas dalykas yra nurašyti skolas nebeveikiančioms įmonėms, nes vis tiek nieko nebeatgausi, o kitas klausimas, jeigu yra nurašomos skolos veikiančioms įmonėms. Tokiu atveju, kodėl Finansų ministerija ar apskritai socdemų Vyriausybė suplaka į krūvą tokias skirtingas įmones? Kas už to slypi? Aš neturiu atsakymo, nes jų virtuvėje nesėdžiu, bet tokia padėtis kelia daug įtarimų.
- Ar teisinga yra nurašinėti privačių veikiančių bendrovių skolas, kaip mūsų minėtu atveju?
- Žinoma, kad neteisinga. O kodėl nenurašo skolų kitoms gyvoms įmonėms, kurios susimoka skolas ir vos ne vos suduria galą su galu? Visos veikiančios įmonės taip pat norėtų prisirinkti skolų, o paskui jas tyliai ramiai nurašyti.
- Ar tai nėra aferų skatinimas?
- Nėra net kalbos, aišku, kad taip. Todėl reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Ar čia nepaslepiama kokia nors avantiūra prisidengiant skolų nurašymu jau neveikiančioms įmonėms. Tarkime, pažers sąrašą neveikiančių įmonių ir sakys, kad kito kelio nėra, nors sąrašėlyje bus paslėpta ir kokia nors veikianti privati bendrovė. O ta įmonė tokiu būdu sugebės gauti iš valstybės dotaciją. Kodėl gi ne? Aš nelabai dėl to nustebčiau, nors konkrečiai nieko teigti negaliu, nes tiesiog neturiu tokios informacijos. Tiesiog reikia žiūrėti kiekvieną tokį nurašymą atskirai.
- Tai ir žiūrėkime atskirai: kodėl „Lietuvos ryto“ skola buvo nurašyta? Ar tai kokia nors ypatinga strateginė įmonė, dėl kurios žlugimo valstybė patirtų milžiniškų nuostolių? O gal čia akcijas perkančio verslininko Beno Gudelio įtaka pasireiškė?
- Čia versijų galime iškelti pačių įvairiausių. Taip pat ir tokią versiją, kad B.Gudelis, nupirkęs „Lietuvos ryto“ akcijas, nekeltų nepatogių klausimų, kuriuos galbūt norėjo kelti buvę savininkai. Ir tas pats „Snoro“ klausimas, kuris taip ir liko atviras. Atkreipkime dėmesį, kad „Snoro“ komisija aname Seime dar negalėjo išvadų pateikti, nes buvo kita dauguma, bet šiandien Seime yra ta dauguma, kuri tas išvadas anuomet ir parengė. Tik kažkodėl dabartinė dauguma negrįžta prie tų savo pačios pateiktų išvadų. O juk būtų galima dabar eiti toliau, nes ten buvo iškelti klausimai, į kuriuos buvo neatsakyta.
- Tai kas į tuos klausimus gali atsakyti: „Snore“ viskas yra įslaptinta ir joks N.Kuperis niekam nesiteikia pateikti atsakymų? Susidaro įspūdis, kad jis ir valdo valstybę, o ne valstybė - „Snorą“.
- Prisiminęs visiems žinomą autorių, sakyčiau, kas galėtų paneigti, kad „Lietuvos rytas“, kaip visuomenėje vienas iš visuomeninę opiniją formuojančių laikraščių, yra paprasčiausiai nutildomas. Kad jis tokių klausimų nekeltų, tai jam ir nurašo tas skolas. Jokių kitų priežasčių aš nesuprantu. Kodėl jie nenurašo kitiems laikraščiams? Manau, kad visi laikraščiai nesupyktų, jeigu jiems nurašytų skolas. Dar aš suprasčiau, jeigu tai būtų valstybinė įmonė. Valstybė tokiu atveju gali dotuoti dėl įvairių sumetimų, įkaitant ir darbo vietų išsaugojimą arba dėl tos įmonės valstybinės reikšmės. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas, kuris taip pat dirba nuostolingai. Bet paštas aptarnauja atokias vietoves... Tuo labiau kad ir visos Europos valstybės remia svarbias savo įmones. Bet kodėl, kaip šiuo atveju, reikia remti visiškai privačias įmones, neturinčias jokios strateginės reikšmės, nurašant joms skolas, jau čia reikia klausti Vyriausybės.
- Bet juk tai toli gražu ne pirmas atvejis. Galime prisiminti ir visokiausių gandų šleifu apaugusią „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją: ją dykai padovanojo amerikiečiams ir tie toliau sau dirbo nuostolingai, o mokėjome mes visi. Netgi toks įspūdis, kad specialiai dirbta nuostolingai - valstybė vis viena nurašys visus nuostolius...
- Ten buvo pirmiausia vadovaujamasi grynai politiniais sumetimais, esą reikia „Mažeikių naftą“ atiduoti į Vakarų rankas, kad neatitektų rusams. Už tokį sprendimą juk negaila nieko... Bet šitame politiniame žaidime, šituose Vyriausybės argumentuose pasipelnė labai konkretūs fiziniai asmenys, kurie šitam procesui tarpininkavo ir kurie pasiėmė savo dalį pinigų. Vieni pasiėmė oficialiai, net neslėpdami, kiti - neoficialiai... Prisiminus tą kontekstą ir atsižvelgiant į jūsų keliamus klausimus, galima daryti prielaidą, kad ir vėl lenda privatūs interesai. Dėl to vieniems skolas nurašo, kitiems - ne.
- Šiuo metu valstybei negrąžintų skolų likutis jau viršija milijardą litų. Tai kiek dar reikės padaryti valstybei nuostolių, kad pagaliau būtų atsikvošėta? Aišku, naivu klausti, bet gal metas pradėti kalbėti apie asmeninę skolų nurašinėtojų atsakomybę?
- Na, pirmiausia reikia žinoti, kiek iš to milijardo jau yra bankrutavusių įmonių skolų, kurių tikrai neįmanoma išieškoti. Be atsakymo į šį klausimą tas milijardas nieko nesako. Jeigu ten 90 proc. skolų sudaro dar veikiančių įmonių skolos, tai yra viena situacija, jeigu neveikiančių - tuomet visai kita situacija. Tada klausimas, o kas leido susiformuoti tokioms skoloms? Tačiau netgi čia nėra taip paprasta. Paimkime hipotetinę situaciją: tarkime, bankrutuoja Jonavos „Azotas“, kuriame dirba 6 tūkst. žmonių. Ar premjeras turi leisti tokiai įmonei numirti ir kartu, galima sakyti, leidžia numirti Jonavos miestui, ar jis remia šitą įmonę valstybės pinigais perimdamas ir jos akcijas? Antrasis kelias, aišku, protingesnis. Aš neatmetu galimybės, kad toks laikas ateis ir pas mus, nes Europoje tokių dilemų jau iškilo daugybė. Antai vienas indas, kai buvo gera konjunktūra, supirko Europoje plieno lydymo fabrikus, tačiau dabar, kai niekas jų metalo jau neperka, pradėjo uždarinėti tuos fabrikus, tačiau kai kuriuos iš jų valstybės perima ir bando išlaikyti gamybą bei darbo vietas, mažina socialinę įtampą. Tik nežinau, kur tą metalą jie deda... Vyriausybės remia ir bankrutuojančius bankus, kad išlaikytų finansinę pusiausvyrą, taip pat dideles įmones. Pavyzdžiui, rusai išlaiko „Avto-VAZ“, nors jo gaminama produkcija niekam nereikalinga. Bet juk ten dirba dešimtys tūkstančių žmonių... Todėl tas milijardas negali būti matuojamas pagal vieną kurpalį. Bet labai tikėtina, kad šiose rimtose valstybinės reikšmės problemose kažkas paslepia savo asmeninį interesą ir uždirba savo pinigus mūsų visų sąskaita.
P.S. Vilniaus apygardos teismas iš žiniasklaidos bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios „Kauno dieną“, „Vilniaus dieną“ ir „Klaipėdą“, priteisė „Snoro“ banko grupės įmonei „Snoras Distressed Assets“ sumokėti už suteiktas spausdinimo paslaugas 1,057 mln. litų skolos ir delspinigių. „Diena Media News“ prašymą skolos grąžinimą išdėstyti per 18 mėnesių, kas mėnesį mokant 59,5 tūkst. litų, teismas atmetė. „Diena Media News“ valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė „Respublikai“ teigė, kad turi teisę per 30 dienų teismo sprendimą apskųsti ir žada tą padaryti. Gal ir pavyks. Juk viešumon iškilo informacija, kad „Snore“ įmanoma nurašyti skolas ir už nerealią kainą įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijas.
Bet kuriuo atveju tenka pripažinti, kad precedentas su Gudelio pusvelčiui įgytomis akcijomis įvyko.
Ko gero, netrukus sulauksime tęsinio: pagal tą pačią kriminalizuotą schemą bus nurašytos ir „Diena Media News“ milijoninės skolos, po to - „Balsas.lt“... O jau po to švariai „apšvarintas“ įmones pusvelčiui įsigys naujieji šeimininkai.
Mes jau dabar žinom, kas už tas aferas sumokės. Žinoma, kad mokesčių mokėtojai. Lietuvos piliečiai.
O štai kas taps naujaisiais media magnatais - belieka tik spėlioti. Regis, vienas iš dviejų: arba kriminalinės struktūros, tampriai siejamos su politikais, arba politikai, tampriai susieti su kriminalinėmis struktūromis...
Antra vertus - koks skirtumas?! Jokio!
Ir nemanykite, kad tuo susidomės Dainiaus Radzevičiaus Lietuvos žurnalistų sąjunga ar kovą su korupcija imituojanti užsienio kontora „Transparancy International“ su Sergejumi Muravjovu priešaky. Jų tikslas yra naikinti tik lietuvišką žiniasklaidą. Tik už tai per įvairius fondus jiems moka jų užjūrio šeimininkai.
„Respublikos“ vadovybė
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
