1 nuotr.Kol alkoholio, tabako ir net politinė reklama griežtai ribojama televizijoje, radijuje ir spaudoje, internete reklamai, pasirodo, taisyklių iš esmės nėra. Nors Lietuva ir liaupsinama dėl puikių interneto galimybių, politikų ir lobistų pirštams interneto tinklai per daug painūs.
Per pavasarį vykusius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus kone trečdalis skundų dėl neteisėtos politinės reklamos buvo susiję su „Facebook“ socialiniame tinkle skleidžiama informacija. Tai papiktino sąžiningus rinkėjus, tad Vyriausioji rinkimų komisija priversta imtis bent parodomųjų priemonių.
„Poreikis tikrinti ir internetinę erdvę, arba, tiksliau, socialinius tinklus, jau yra. Per praėjusius rinkimus jau buvo vienas politikas, savo finansų ataskaitoje įvardijęs politinę reklamą socialiniuose tinkluose“, - teigia VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir tuojau pat priduria, kad politinė reklama socialiniuose tinkluose akivaizdžiai vyksta, tačiau apmokestinama ji ne visada.
O ką daryti su tokiais, kurie savo viešojoje erdvėje kaip įmanydami liaupsina konkretų kandidatą, ir kaip įrodyti, kad tai ne asmeninė nuomonė, o politinė reklama?
Į šį klausimą atsakymo neturi ir VRK viršininkas. „Kol kas teks kalbėti su specialistais ir diskutuoti, dar nežinome, kaip viską reikės padaryti. Svarbiausias aspektas - numatyti, kad politinė reklama turi būti apmokestinama, jei ji yra socialiniame tinkle. Tai reiškia, kad jei už paslaugą buvo sumokėta, tai turi būti deklaruojama. Tuo metu žmogus kaip savo namuose, taip ir savo paskyroje yra laisvas elgtis kaip nori. Sudėtingiau, jei tas žmogus itin populiarus ir turi daug sekėjų, jo įtaka gali taip pat tapti didelė. Tuomet čia jau reikėtų aiškintis, ar sekėjai surinkti dėl turinio, o ne už pinigus“, - samprotavo Z.Vaigauskas.
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nario Ryčio Buračo teigimu, reklama internete neturėtų būti išskirta iš kitais kanalais transliuojamų: „Šiandien reklama internete labai plati ir įvairi. Spausdinta reklama laikraštyje ir tekstinė reklama interneto tinklaraštyje iš esmės niekuo nesiskiria, išskyrus tai, kad ją labai lengva pamatuoti. Čia juk lengva sužiūrėti, kiek žmonių pamatė, paspaudė. O tai gali netgi leisti pasakyti, kaip reklama paveikė žmogų.“
Specialisto teigimu, internetinė reklama yra ypač įvairi ir gali pasiekti labai plačią vartotojų auditoriją, ypač tuomet, kai patikęs vaizdas pradedamas dalytis su draugais, kai tuo metu reklamos televizijoje mes vengiame ir stengiamės nežiūrėti.
„Teoriškai priežiūra nelabai turėtų skirtis nuo to, ar reklama yra internete, ar televizijoje. Jei ji yra neigiamo poveikio, ji turi būti taip pat prižiūrima. Šiandien kai kuriuose kontekstuose aptinkama spraga, kad vienur reklama ribojama, kitur - ne. Šiandien turime reklamos ar lygių teisių priežiūros institucijas, tačiau susiduriame su tuo, kad reklama iš esmės yra labai dinamiška. Ir nors ta priežiūra yra, mes visuomet žinome, kad rinkodaros specialistai siekia maksimaliai išnaudoti reklamą ir paveikti vartotojus taip, kad užsakovams būtų naudinga“, - apie reklamos internete galimybes svarsto R.Buračas.
Vladas VERTELIS, dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiasis redaktorius:
Jau seniai visos valdžios linkusios diskriminuoti spaudą ir akivaizdžiai propaguoja interneto naujienų portalus. Tai verčia manyti, kad norima visiškai prispausti spaudą, o interneto portalams, atrodo, negalioja jokios taisyklės, įstatymai, susiję su reklamos apribojimais.
Tai akivaizdu kalbant apie alkoholio reklamą. Kasdien atsivertus naujienų portalus iššoka didžiulės alkoholio reklamos.
Štai ir šiandien atsivertus vieną iš portalų pačioje matomiausioje vietoje puikuojasi didžiulė spalvinga čekiško alaus reklama. Ji kuo puikiausiai matoma, dar net neatsidarius jokio straipsnio ar skyrelio. O laikraščių pirmuosiuose puslapiuose tokios reklamos griežčiausiai draudžiamos. Net fabriko, kuris verda ne tik alų, bet ir girą, logotipas reklamos kontrolieriams užkliūva, jei tai yra spaudoje.
Manau, kad alkoholio reklama interneto portaluose turi būti apribota taip pat, kaip ji yra prižiūrima spaudoje ar televizijoje. Deja, šiandien akivaizdu, kad internete alkoholis liejasi laisvai. Tai yra akivaizdus lobizmas. Prieš keletą metų buvęs premjeras aiškiai sakė, kad spauda nebereikalinga, nes viskas yra internete.
Gyventojams naujienas reikia skaityti internete, politikams internete reklamuotis. Tai aiškus internetinės žiniasklaidos propagavimas.
Galima spėti, kad taip tęsiama aiški keršto akcija prieš spaudą ir didžiuosius šalies dienraščius, žlugdant spaudą ir propaguojant internetą. Juk interneto žiniasklaida yra isterinė, ten orientuojamasi į pirminį efektą, į paspaudimų skaičių, o ne į turinį.
Spauda šalia to yra vis dar likusi analitinės žiniasklaidos rūšis, kuri politikai nėra paranki. Tokiais dvejopais standartais apribojama piliečių teisė gauti objektyvią žinią, susipažinti su įvairiomis nuomonėmis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
