Oficialu - nurašomos milijoninės skolos ne tik atitolina bet kokią kreditorių ar indėlininkų viltį susigrąžinti dingusius pinigus „Snore“, bet ir ją sumaišo su visom žemėm. Nors savo pinigų dar laukia per 20 tūkstančių fizinių ir juridinių asmenų, viltį juos susigrąžinti, kai dešimtys milijonų yra tiesiog dovanojami, prarado ir valstybinės įmonės.
Susigrąžinti nesitiki
Po „Snoro“ nacionalizavimo investuoti milijonai tik popieriuje liko ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybiniame. Kitaip tariant, su kiekvieno mokesčio mokėtojo pinigais apžaista buvo taip, jog valstybinės įmonės minėtas investicijas tiesiog įtraukė į abejotinai apčiuopiamu pavidalu grįžtančių pinigų sąrašą.
Taip nutiko ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri į žlugusį „Snoro“ banką kadaise investavo 17 milijonų litų. Užuot praplėtusi savo veiklą ir taip kėlusi šalies ekonomiką, įmonė apie kažkada investuotus pinigus kalba kaip apie palaidotus.
Pasak įmonės Ekonomikos ir finansų direktoriaus - vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, iki šiol nėra jokių įrodymų, jog investuoti pinigai tiesiog neištirps.
„Teisingiau sakyti, jog abejojame, ar nors vienas litas sugrįš“, - teigė M.Armonaitis.
Įmonės atstovas nesiryžo vertinti dabartinių N.Kuperio nuolaidų ir skolų nurašymo, nes tai turi būti Lietuvos banko prioritetinis darbas.
„Mes kaip kreditoriai nepretenduojame į pirmąsias pozicijas, tiesiog galvojame, kad jeigu pats bankroto procesas vyks teisingai, laikantis įstatymų, teoriškai realizavus visą turtą ir atsiskaičius su aukštesnes pozicijas užimančiais kreditoriais, tikimybė, kad dalis lėšų sugrįš, egzistuoja. Bet mes visą tą sumą esame jau seniai pripažinę abejotina“, - dar kartą patikino M.Armonaitis.
Jo teigimu, jei ką ir pasieks pinigai iš „Snoro“, tai bus Indėlių draudimo fondas, bet tikrai ne likę kreditoriai.
Siūlo pamiršti
Kad špyga laukia visų kreditorių, pripažino ir Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
„Kreditoriai nieko neatgaus. O „Snoras media“ sandoris čia nelabai turi įtakos. Yra didesnės sumos, kurios čia sukasi. Vien N.Kuperio atlyginimai po 100 milijonų, o kur dar iš Šveicarijos banko laukiami 800 milijonų. Taip, kad čia tie 10 milijonų tik lašas vandenyne“, - aiškino T.Pilipavičius.
Anot jo, savo įšaldytas investicijas dabar įmanoma atgauti tik per teismus: „Belieka laukti“.
Taip lieka neaišku, ar ir tie 800 milijonų bus atgauti, nes viskas vyksta rašymo terpėje.
Patarimų nestokojantis T.Pilipavičius kreditoriams, neapdraudusiems savo investicijų, patarė paprasčiausiai susitaikyti su tuo ir pamiršti.
Vis dėlto tokiu turto nuvertėjimu Investuotojų asociacijos direktorius netikėjo, bet atvirkščiai teigė, jog kadaise tos kainos buvo tik dirbtinai išpūstos.
„Čia gal tiesiog labiau buvo viskas išpūsta ir dabar yra pardavinėjama rinkos kainomis. Čia kaip su kioskeliais buvo. Pasimatė realios jų kainos“, - įsitikinęs kalbėjo T.Pilipavičius.
Naglis Puteikis, Seimo narys:
Pasak Seimo Audito komisijos nario Naglio Puteikio, po „Lietuvos ryto“ akcijų pardavimo sandorio pradėjo kvepėti ir aukščiausiosios valdžios įsikišimu, mat kitu atveju 10 milijonų tikrai nebūtų buvę tiesiog dovanoti. Parlamentaras sandorio šalimi įvardijo prezidentės rinkimų štabą, kuriam vadovavo S.Daukanto aikštės įtakoje esantis dabartinis Lietuvos banko vadovas.
„Akivaizdu, kad buvo daromas didelis spaudimas „Lietuvos ryto“ savininkams, idant šie nerašytų kritiškai apie S.Daukanto aikštę. O tai, kad „Lietuvos rytas“ paleido tą publikaciją apie numatomą operaciją, rodo, kad visuomenei, eiliniam politikui, tokiam kaip man, visiškai nėra aišku, kas ten vyko. Mes tik matėme, kad ten vyksta didelės muštynės. Dabar susidaro įspūdis, kad tada besikaunančios šalys, sakysim, S.Daukanto aikštė buvo puolanti „Lietuvos rytą“ per „Snorą“, o „Lietuvos rytas“ besiginantis ir straipsnis apie banko numatomą uždarymą buvo „Lietuvos ryto“ gynyba. O dabar, kai vyksta štai toks sandoris, vėl susidaro toks jausmas, kadangi šitą administratorių kontroliuoja Lietuvos bankas. Ir nors tęsiasi tos kovos, tai labiau panašu į paliaubas“, - aiškino N.Puteikis.
Jis retoriškai klausė, ar tik vėl nebus bandoma paspausti „Lietuvos rytą“. Galėjo būti ir toks scenarijus, jog buvo užtikrinama, kad akcijos, kurias kontroliavo „Snoras“, neatiteks į kokias nors priešiškas kitų „Lietuvos ryto“ akcininkų rankas. Šiuo atžvilgiu buvo pažadėta neprievartauti ir net grąžinti akcijas.
„Galbūt B.Gudelis yra dabartinių „Lietuvos ryto“ akcininkų, sakysim, pagalbininkas. Normalioje europietiškoje valstybėje taip neturėtų būti, kad aš, kaip Seimo narys, turiu spėlioti apie situaciją, bet realiai tokios svarbios informacijos tiksliai nežinau. Kokiu pagrindu N.Kuperis nurašė tas skolas? Ar tai vėl nėra dovana „Lietuvos ryto“ akcininkams, ar ta dovana iš S.Daukanto aikštės paspausta ir sureguliuota. Nes nepanašu, kad pats administratorius galėtų tokias dovanas teikti“, - svarstė seimo narys.
N.Puteikiui lieka mistika, kodėl apskritai „Lietuvos ryto“ koncernas iki šiol yra veikiantis.
„Kodėl ta koncerno skola išnyko? Gal aš, pavyzdžiui, norėjau irgi tą paketą nupirkti. Aš ateičiau pas N.Kuperį ir klausčiau, gal turite kokių rimtų koncernų, kurie jums skolingi? Kiek tikitės atgauti iš „Lietuvos ryto“? 10 mln. litų nesitikit atgaut? Tai parduokit man už 3 milijonus. Aš išsiieškosiu iš jų ir turėsiu pelno. Tai čia panašu į dovaną ir įstatymų pažeidimą“, - sarkazmo negailėjo N.Puteikis.
Jis stebėjosi, kodėl Generalinė prokuratūra su milžinišku Valstybės saugumo departamentu (VSD), kuris turi per 800 labai gerai apmokamų pareigūnų, negali surasti, kas nutekino informaciją „Lietuvos rytui“. Tai kelia minčių, kad ir VSD vadovas, kaip ir Generalinės prokuratūros vadovas, yra visiškai priklausomi nuo S.Daukanto aikštės rinkimų štabo.
„Pradėkim nuo pensininkų, kurie buvo valstybės apgauti ir pirko indėlių sertifikatus. Kai realiai pagal įstatymą negalėjo būti toks produktas pardavinėjamas. Tačiau buvo pardavinėjamas. Bet niekas nekreipė dėmesio. Tekstas buvo surašytas daug kartų paminint žodį indėlių draudimas, ir pensininkui susidarė įspūdis, kad tai yra saugu. Dabar valstybė verčia tuos pensininkus po vieną bylinėtis teismuose. Kai tuo tarpu visoj Europoj yra kolektyviniai ieškiniai, tik Lietuvoje tokių nėra. Kiekvienas pensininkas iš savo varganų pajamų turi samdyti advokatus, maitinti visą teisėsaugininkų cechą Lietuvoj ir bandyti atgauti tai, ką prarado dėl valstybės kaltės“, - piktinosi N.Puteikis.
Parlamentaro teigimu, išeina taip, kad „Snoro“ bankroto administratorius, pataikaujant S.Daukanto aikštės rinkimų štabui ir Lietuvos banko vadovui, padovanojo 10 milijonų „Lietuvos ryto“ koncernui ir tokiu būdu atėmė iš tų vargšų besibylinėjančių pensininkų pinigus.
„Toks N.Kuperio veiksmas yra kriminalinis nusikaltimas. Bėda yra ta, kad aukščiausieji Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, tai yra generalinis prokuroras, VSD ir galimai nuo S.Daukanto aikštės rinkimų štabo priklausantis STT vadovas nesiims normalių, adekvačių europinių priemonių - neiškels baudžiamosios bylos administratoriui“, - aiškino N.Puteikis.
Mistikos ir dvilypių nuomonių yra ir su Šveicarijoje aptiktais „Snoro“ milijardais.
„Atėjo auditoriai, kurie audituoja „Snoro“ banką, ir sako, kad tie milijardai yra, mes juos matėme, atsistojo Lietuvos banko atstovas ir sako, tų milijardų nėra. Dabar iš tų 2 milijardų išplaukė tik 800 milijonų. Neva už pažeidimus, kad nepastebėjo, kad dingo du milijardai, vieno auditoriaus yra laikinai sustabdyta licencija. Vėl gi įdomioji Lietuva“, - galvą kraipė parlamentaras.
N.Puteikis abejoja, ar generalinis prokuroras kels bylą ištirti „Snoras media“ pardavimo sandorio teisėtumą.
„Mes esame valdomi ne įstatymų, ne racionalaus proto, mes esame valdomi prezidentūros rinkimų štabo. Į juos atsakymus žino S.Daukanto aikštės įtakoje esantis Lietuvos banko vadovas, bet kol neįvyks prezidento rinkimai, jis jokios informacijos neteiks“, - patikino Seimo narys.
N.Puteikis prisiminė tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės pateiktus paketus, kai buvo žadama „Snoro“ banką padalyti į gerą ir blogą, garantuojant, kad visi indėlininkai savo pinigus atgaus. Seimas džiaugsmingai paketui pritarė, nors net nespėjo jo fiziškai perskaityti, mat šis buvęs toks ilgas, o laiko buvo mažai.
„Šiandien akivaizdu, kad Seimas buvo apgautas. Ir jį apgavo šiuo atveju I.Šimonytė, o ją suviliojo Lietuvos bankas, vadovaujant S.Daukanto aikštės rinkimų štabo vadovui“, - konstatavo N.Puteikis.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"