Diskriminacinis avinų pasas

- Kodėl jūs toks priešiškas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos diegiamam Galimybių pasui?

- Darbo partijos tarybos posėdyje mes griežtai pasisakėme prieš debilišką pasą, pavadintą „galimybių pasu". Tai yra avinų pasas. Jis faktiškai atima teisę laisviau judėti, diskriminuoja daugumą visuomenės narių ir, svarbiausia, paneigia sveiko gyvenimo būdo pranašumą, nes visus norima pasodinti „ant adatos, ant chemijos, ant eksperimentinės vakcinos", nuo kurios miršta žmonės ir panašiai. Jis visiškai paneigia visiems prieinamą alternatyvą - galimybę įgyti natūralų imunitetą. Šitas debiliškas nutarimas turi būti nedelsiant keičiamas, kreipiantis į atitinkamas instancijas bei organizuojant nepaklusnumo akcijas. Tokių sprendimų neturėtų būti laisvoje valstybėje.

- Betgi jie ateina iš laisvos Europos...

- Europos Parlamentas nepriiminėja tokių sprendimų valstybių narių vidaus politikai, Europos Parlamente kalbama apie žaliąją kortelę, kuri suteiks galimybę kirsti valstybių sienas. Aš pats neturėjau jokių skiepų, nenaudoju jokios chemijos, važinėju po visą pasaulį, kontaktuoju su visais - visi serga, aš ne.

- Turbūt geriate priešvirusinį vandenį, kurį reklamavote?

- Taip, dabar tą vandenį geria apie penkis tūkstančius žmonių Lietuvoje ir nė vienas nepateko į ligoninę; jeigu ir pagauna virusą, suserga lengva arba besimptome forma. Šis vanduo neparduodamas, dalijamas dykai, galim visai redakcijai duoti, jei kas nors dar nepersirgo. Kaip tik kitą savaitę gaminsim atnaujintos receptūros vandenį, nes virusas mutuoja.

- Ačiū. Kaip prie to esate prisidėjęs pats? Užburiate vandenį, pakraunate savo energija?

- Mes sukūrėme technologiją, kuri pakrauna vandenį maždaug 15 ingredientų.

- Nesuprasiu vis tiek. Verčiau sakykite, ar peikdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujadarą, pačios ministrės Aušrinės Armonaitės atžvilgiu esate kitos nuomonės?

- Ministrė visiška diletantė, nekompetentinga, visiškai nesiorientuojanti ekonomikoje bei laisvojoje rinkoje. Faktiškai nematau jokių pasiūlymų ar veiksmų, kurie gerintų investavimo sąlygas ir taip skatintų investicijas. Šiuo atžvilgiu - visiškas pravalas. Šita Vyriausybė per pusę metų spėjo padidinti valstybės skolą iki 10 proc. bendrojo vidaus produkto (tai sudaro beveik apie 30 proc. mūsų metinio biudžeto) ir, maža to, juos dar ir neefektyviai naudoja. Tai didžiulė bėda valstybei, jos ateičiai. Ne šiaip sau dauguma ekonomistų prognozuoja, kad dėl to reikės didinti mokesčius. Bet mokesčių didinimas yra lazda su dviem galais: padidinęs mokesčius negali būti tikras, kad surinksi daugiau. Tam reikia didinti mokesčių mokėtojų skaičių, o mokesčių mokėtojų skaičių galima padidinti tik kuriant patrauklesnes sąlygas verslui kurtis ir veikti.

- Tai, be abejo, sunkus ir atsakingas uždavinys. O parlamentaro darbas yra sunkus? Atsakingas?

- Nėra sunkus. Man visi darbai, kurių imuosi, yra lengvi, kadangi aš jų imuosi savo valia. Manęs niekas neprievartauja jų daryti, pagaliau aš nedarysiu tų darbų, kurie man nepatinka, kurių man nesinori, ir panašiai.

- Greičiausiai ne tik man norisi žinoti, kokia Lietuvai nauda, kad Europos Parlamente turime Lietuvos atstovų?

- Reikia būti sąžiningam iki galo: Europos Parlamentas atstovauja ne Lietuvai, o visai Europos Sąjungai. Todėl čia kuriami įstatymai arba teisės aktai paliečia visas ES valstybes nares. Aš visą laiką žiūriu, kad Europoje būtų patogiau, komfortiškiau, oriau gyventi. Galiu pasakyti, kad nemažai mano idėjų (dėl pensijų, taip pat dėl verslo sąlygų, dėl apsaugos nuo trečiųjų šalių produkcijos visoje ES), tarp jų ir, pavyzdžiui, dėl mažiausio minimalaus atlyginimo, skinasi kelią. Aš vienas iš Lietuvos parlamentarų pateikiau tokią rezoliuciją, ji yra svarstoma ir, tikiuosi, visoje ES bus sukurtas vieningas mechanizmas dėl mažiausio minimalaus atlyginimo...

- Sprendžiant pagal įrašus feisbuke, nesijaučiate viena komanda...

- Sveikinamės susitikę, nesipykstame. Kiekvienas atlieka savo darbą, nes ir pagal savo ideologiją priklausome skirtingoms frakcijoms.

- Ir retsykiais randate, kaip įkąsti savo artimui...

- Ten yra vienas kitas, kuris nori pakenkti, bet tokių, psichiškai sužalotų, pas mus yra nedaug.

- Iš viso jūsų ir yra nedaug - vienuolika. Jūsų kolegė, aktyvi moterų teisių ES lygintoja Vilija Blinkevičiūtė, prieš kelias dienas išrinkta Socialdemokratų partijos pirmininke. Konkuruoti su šia partija jums bus sunkiau?

- Gal kažkiek, bet ne per daug, nes mūsų politika, lyginant su socialdemokratais, yra labiau subalansuota. Mūsų politika - sukurti sąlygas uždirbti, o V.Blinkevičiūtės partijos - atimti ir padalinti. Ji visą laiką rūpinosi pensijomis (na, pensijomis ir aš rūpinausi), įvairiomis pašalpomis - tuo, ko žmonės neuždirbo arba nenori uždirbti, ir augino parazituojančiųjų armiją. Tai iškreiptas socializmas, iškreipta socialinė sistema, kuri naikina žmogaus prigimtinę teisę dirbti, kurti, būti naudingam, sugebėti pasirūpinti savimi. Ką gi, jos tokia politika, aš jos nesmerkiu, bet ji nėra perspektyvi: ji žlugdo sąmoningumą, trukdo vystymąsi, veda tik į žemesnį lygmenį.

- Kur jūs geriau jaučiatės: Briuselyje ar Lietuvoje?

- Žmogus būna laisvas savo vidumi, o aš esu gana laisvas, neturintis baimės, todėl man visur gera. Aš ir karantino metu esu laisvas: nenešioju kaukės arba vaidinu, kad ją nešioju - man šitos taisyklės negalioja, jos galioja bailiams. Gyvenu pagal kitą filosofiją ir kitą koncepciją. Žmogus turi sielą ir fizinį kūną, siela nemirtinga, o sielos namus - kūną - mes keičiame periodiškai, kaip vairuotojas automobilį...

- Na, Lietuvoje (bent kol kas) galioja žodžio laisvė, o Europos Parlamente yra kitaip. Štai ne itin švelniai atsiliepėte apie pažeidžiamiausius visuomenės narius (sako, sukėlėte daug skausmo jiems, homoseksualams) ir akimoju buvote išmestas iš Liberalų frakcijos.

- Europos Parlamente reikia slėpti tradicinę orientaciją, kitaip būsi sutryptas.

- Kitaip tariant, darbas Europos Parlamente yra dosniai apmokama žodžio nelaisvė. Jau vien tas faktas, kad jūsų vadovaujama partija remia „Didįjį šeimos gynimo maršą", rodo nesutaikomumą su ES vertybėmis.

- Džiaugiuosi, kad partijos taryba vieningai nepritarė Stambulo konvencijai, nes joje paslėpti teiginiai paskui prievartautų mūsų įstatyminę bazę, biudžetą, nekalbant apie mūsų vaikus ir visuomenę. Jokiu būdu negalima priiminėti tarptautinių dokumentų, kurie bus viršesni už nacionalinius įstatymus. Taip pat mes priėmėm sprendimą nepritarti partnerystės įstatymui, nes ten irgi paslėptas noras sukurti prielaidas homoseksualų santuokoms. Tegul jie neveidmainiauja ir po partnerystės įstatymu nekiša savo pedofilinių tikslų. Aš galvoju, kad žmogų, kuris dėl gamtos klaidos ant vyriško kūno užsitempia suknelę, tačiau neina į gatves, neafišuoja iškrypėliško gyvenimo, reikia ginti ir įstatymiškai. Tačiau tie, kurie išsiteplioję lūpdažiais lenda į gatves ir demonstruoja nuogus užpakalus, yra iškrypę, norintys kitiems primesti savo valią. Šiandien galiu pasakyti, kad esu laimingas, nebepriklausydamas Liberalų frakcijai, nes galiu laisviau kalbėti, man nereikia taikytis prie bendro tono. Jeigu tokių maldeikienių ir auštrevičių galvose - ginti užpakalį arba jame besikrapštančius, tai mano tikslai gyvenime yra aukštesni.

- Prieš kelerius metus išleidote knygą „Mano ligos ir priešai - mano geriausi mokytojai". Galbūt ir kolegę Aušrą Maldeikienę, pasistengusią, kad jūsų nuomonė apie homoseksualus pasiektų Liberalų frakcijos vadovą, reikėtų laikyti mokytoja?

- Pagal tą filosofiją, kuria aš gyvenu, visi sutikti žmonės yra mokytojai perkeltine prasme: mes mokomės orientuotis toje situacijoje, mokomės būti harmoningi bet kokioje situacijoje ir pan. Yra žmonių, kurie sugeba vienu ypu ištraukti iš tavęs neigiamas emocijas. Ir mes mokomės jas įveikti, nugalėti, keistis vidujai. Tai pamokos.

- Kaip įvardintumėt A.Maldeikienės pamoką?

- Ji buvo pretekstas dar kartą patikrinti savo vertybes. Aš pasitikrinau ir suprantu, kad man su iškrypėliais - ne pakeliui. Nekalbu apie frakciją, kalbu apie tokią Maldeikienę, kuri rūpinasi pedikais, apie Auštrevičių, kuris rūpinasi pedikais, - aš kalbu apie tai, kad mes neturime teisės jų smerkti, pagal tą filosofiją, kuria aš gyvenu, bet mes tikrai neprivalom ir toleruoti, jeigu gyvename pagal kitokius įsitikinimus bei branginame kitas vertybes. Todėl tegyvena jie, kaip gyvena, aš gyvenu, kaip aš gyvenu. Mūsų keliai skirtingi.

- Kokių privilegijų Europos Parlamente sulaukia plaukiantys pasroviui?

- Jei pateiksi pederastus ginančią rezoliuciją, daug „draugų" rasis aplink tave. Bet čia ne mano kelias. Mano kredo gyvenime: mus supantis pasaulis yra idealiai tobulas. Nereikia jo perdarinėti, reikia jį priimti, koks yra. Su šia sąvoka yra daug lengviau gyventi.

- Pagal jus išeitų, kad turėtume susitaikyti su tuo, kad pasaulis tobulas ir nieko nedaryti, kad jis keistųsi.

- Dar kartą sakau: neturime teisės smerkti, bet neturime teisės ir toleruoti. Kiekvienas turime daryti savo namų darbus - ar patraukdami į savo pusę visuomenę, ar bandydami atverti jai akis, ar nukreipdami ją nuo tų iškrypėlių ir panašiai. Turime dirbti. „Didysis šeimos gynimo maršas" yra to pavyzdys.