Vitas TOMKUS: Kaip valdomas pasaulis?

Apie tai tučtuojau visam pasauliui ištrimitavo Norvegijos didžiausias dienraštis „Aftenposten“, kuris, skelbdamas „WikiLeaks“ dokumentus, be užuolankų įvardino: Parsidavusi Lietuvos žiniasklaida.

Po to įsijungė vietinių klapčiukų choras: užsienio valdomi portalai, tokie kaip „15 min.“, „Delfi“, „Verslo žinios“... O tašką padėjo neaišku kam tarnaujantis premjeras Andrius Kubilius. Kuris bukai patvirtino: tvarka bus tik tada, kai į Lietuvos žiniasklaidą investuos užsieniečiai (tuo pačiu perimdami absoliučią Lietuvos kontrolę - red. past.).

Kadangi paviešintoje „WikiLeaks“ pažymoje daugiausia dėmesio skiriama įtakingiausiai „Respublikos“ leidinių grupei (naujausiais tyrimais, ji valdo 40 proc. dienraščių rinkos), kuri atvirai remia tradicijas bei tautinę politiką, metas praskleisti uždangą, kuri ilgus metus slėpė nuo visuomenės globalistų planus.

Kad vietiniai šeimininkai („čiabuviai“) Naujosios Pasaulio Tvarkos šeimininkams nereikalingi, jau seniai visiems aišku.

Pirmieji tai pajuto Lietuvos bankai. Ne užsienio (SEB ir SWED), o būtent - Lietuvos („Snoras“, „Šiaulių“, „Ūkio“ bei „Medicinos“).

Atėję į mūsų rinką skandinaviškieji bankai 5 metams buvo atleisti nuo pelno mokesčio, po to - dar 3 metams, nes pažadėjo „sukurti“ kažkokių naujų darbo vietų, Lietuvos biudžeto milijardai nusėdo vėl pas juos, tik pas juos, Šarkinas jų absoliučiai nekontroliavo, o visos ES lėšos buvo plaunamos tik per užsienio bankų sąskaitas. Net Lietuvos auksas pervežtas svetur, nors Lietuvoje yra bankas su unikaliom saugyklom dar iš Smetonos laikų.

Tuo tarpu lietuviško kapitalo bankai ne tik nebuvo apdovanoti jokiomis privilegijomis, bet priešingai - parsidavusi Lietuvos valdžia darė viską, kad jie niekaip negalėtų su užsieniečiais konkuruoti.

Tokiu būdu skandinavai monopolizavo Lietuvą ir, įdarbinę savo pinigus, primetė mums savo išgalvotą „krizę“, o savo kreditorius pavertė bedaliais vargšais arba prasiskolinusiais vergais. Be to, nelaimėlius apkaltino godumu. Nors tikrieji gobšumo čempionai - patys bankininkai, valdomi neaiškių fondų bei ofšorų.

Beje, kad krizė išgalvota, patvirtina ir toks faktas: kai per didžiausią Prancūzijos banką „Societe Generale“ buvo išplauti 50 milijardų eurų, atpirkimo ožiu tapo ne banko valdybos pirmininkas, ne banko prezidentas, o tūlas... žaliasnapis trisdešimtmetis menedžeris J.Kervielis, kuris esą (be vadovybės žinios!) išdalino 50 milijardų eurų nepatikimiems kreditoriams.

Tokiais atvejais sakoma: koks skirtumas, kas valdo banką - žiopliai ar vagys. Rezultatas tas pats: milijardai išgaravo. Kaip normalus klientas gali patikėti savo santaupas bankui, kurį valdo vagys arba žiopliai?! (Klausimas retorinis.)

Keista, kad pasaulis nesureagavo dėl Prancūzijos bankininkų aferos. Akivaizdu, kad žiniasklaida - globalistų įtakoje. Rašo tik tai, kas reikalinga. O kas labai labai reikalinga - nespausdina.

Islandijos bankų griūtis tai tik patvirtina: globalistai iš Anglijos bei Prancūzijos „išplovė“ per Islandiją šimtus milijardų USD, o po to bandė 300 000 islandų priversti susimokėti už savo nuostolius (XXI a. duoklė?!). Tai reikštų, kad duoklė būtų užkrauta net keturioms islandų kartoms į priekį. Visa laimė, islandai nepalūžo: ne tik atsisakė finansinės vergovės, bet ir nurodė sąskaitas JAV bankuose, kuriuose „nusėdo“ išplauti 100 mlrd. USD. Pasakė, eikit ir pasiimkit iš savo vagių, nes Islandijoje nebuvo išleistas nė centas.

Na, o viską vainikuoja Graikijos „gelbėjimo“ pavyzdys: visai Europai trimituojama, kad gelbėjami korumpuoti graikai, o iš tikrųjų ES lėšomis kompensuojami Vokietijos bankų nuostoliai, patirti Graikijoje. Kai Vokietijos kanclerė A.Merkel pradžioje neskubėjo mesti auksinio gelbėjimo rato Graikijai, ją paspaudė tūlas bankininkas Cukermanas, kuris tiesiai pareiškė: jei ES nenukreips savo milijardų į Graikiją, Vokietijos gatvėje atsidurs dešimtys tūkstančių banko tarnautojų ir kils socialiniai neramumai. Tik tada A.Merkel palūžo, o jai pritarė ir kitos ES marionetės.

Kodėl apie tai pasaulis tyli? Todėl, kad visa žiniasklaida yra jau jų rankose ir mūsų plunksnos broliai norom nenorom yra priversti aklai tarnauti globalistams.

Lietuvai dar tas negresia, nes vien „Respublikos“ leidinių grupė valdo 40 proc. dienraščių rinkos, o drauge su kt. Lietuvos (Lietuvos, ne užsienio!) leidėjais jos bendra auditorija siekia net 75 proc.

Tiesa, Lietuvos žurnalų rinka jau prarasta - beveik visa priklauso užsieniečiams. Ir tegul. Lai seiliojasi parsidavęs elitas, stebėdamas savo glamūrinius paveiksliukus. Didžiosios politikos jie nedaro.

Užtat internetinėje erdvėje lietuviški kvislingai neriasi iš kailio. Jiems mokama ne tik už tai, kad nebeliktų nė vieno bent kiek padoresnio Lietuvos autoriteto, bet ir už tai, kad lietuviui būtų įvarytas nepilnavertiškumo kompleksas: neišprusęs, homofobiškas, ksenofobiškas, agresyvus pavyduolis, linkęs į banditizmą, depresiją bei šizofreniją. Visa tai kartojama diena iš dienos.

O metodai - „Made in USA“.

Žūtbūt į svetainę, pvz., „Delfi“, priviliojamas pasisakyti koks nors patriotas filosofas (A.Juozaitis, V.Rubavičius, V.Radžvilas ar R.Ozolas), o po to komentatoriai juos su žemėm sumaišo, kad ateityje ne tik jie, bet ir juos stebintys bendraminčiai savo „albaniškų“ pažiūrų viešai nedemonstruotų. Patys portalų šeimininkai apspjaudo mūsų šviesuolius, o po to priklijuoja jiems etiketes „skandalingai pagarsėję“, „prieštaringos reputacijos“ arba dar paprasčiau - „marginalai“.

Nabagai mūsų inteligentai nesupranta, kodėl visas pasaulis prieš juos nusistatęs, nes nežino, kad absoliučiai visi komentarai yra kontroliuojami: ką reikia - užblokuoja, ką reikia - išplatina. Tam net yra paruošti tekstai su raktiniais žodžiais (pvz., „KGB-istas“, „prorusiškas“, „korumpuotas“), kad apmokami inernautai skaudžiau muštų savo oponentus. Todėl išmintingi žmonės nešvankių komentarų neskaito ir traktuoja juos taip pat, kaip ir užrašus ant WC sienų.

Tuo tikslu globalistai ir verčia mūsų valdžią vis labiau finansuoti visuomenės kompiuterizavimą ir apkrauti mokesčiais lietuvišką spaudą, kurią gana sunku sukontroliuoti. Kadangi iki šiol Lietuvos spauda dar tebekvėpuoja, imamasi dar drastiškesnių žingsnių: uždaromos bibliotekos, pašto skyriai, spaudos kioskai, kad tik Lietuvos gyventojai kuo greičiau prisijungtų prie globalaus interneto tinklo, kurį valdo tie, kurie kuria programas ir valdo informacijos saugyklas - serverius.

Kai lietuviškos spaudos nebeliks, už viską teks sumokėti.

Kaina - Tėvynės praradimas.

***

Norvegas Karlas Boras už Lietuvos gerą vardą pasiryžęs kovoti iki galo

„Respublikos“ redakcija pasirašė sutartį su žymiu Norvegijos advokatu Karlu Boru (Carl Bore). Jis sutiko atstovauti „Respublikai“ Norvegijos teisme ir pasiryžo įrodyti, kad „Schibsted“ koncernas žaidžia negražius žaidimus ir už tai privalės sumokėti milijoninę kompensaciją.

- Iš kur sužinojot, kad lietuviška „Respublika“ teisis su didžiausiu Skandinavijos dienraščiu „Aftenposten“, kuris be faktų ir neišklausęs antros pusės apkaltino pagrindinius Lietuvos dienraščių leidėjus („Respublikos“, „Lietuvos ryto“ bei „Kauno dienos“) korupcija, o jų žurnalistus parsidavėliškumu?

- Apie šią istoriją sužinojau ne iš kalbų. „Aftenposten“ perskaičiau straipsnį, kuriame buvo nuorodos į „WikiLeaks“ dokumentus, kurie buvo pagaminti Lietuvos JAV ambasadoje. Vėliau, perskaitęs interviu su „Respublikos“ redaktoriumi Vitu Tomkumi, supratau, kad „Aftenposten“ yra įklimpęs iki ausų. Kur? Paaiškės teisme.

- Kodėl nusprendėte pasiūlyti lietuviškam dienraščiui „Respublika“ savo paslaugas bylinėjantis su Norvegijos leidiniu „Aftenposten“, kuris paskleidė absoliučiai melagingą dezinformaciją, ypač apie „Respubliką“, kurios ilgus metus norėjo, bet neišgalėjo nei nupirkti, nei papirkti?

- Mane šokiravo ir sudomino tai, kad Norvegijos spaudoje taip neatsakingai ir drastiškai buvo pateikti baisūs kaltinimai toli nuo mūsų esančiai lietuviškai žiniasklaidai. Tam turėjo būti labai rimtos priežastys, kurias mes ir pasistengsim įrodyti Norvegijos teismuose.

Visą interviu su Karlu Boru skaitykite pirmadienį „Respublikoje“