Kokių kalbų mokytis yra sunkiausia?

Kinų kalba

Kinų kalboje yra dešimtys tūkstančių hieroglifų (įvairių žodynų duomenimis nuo 55 tūkst. iki 85 tūkst.), kurie yra skirstomi į keletą rūšių. Sudėtinga dar ir tai, kad kiekvienas žodis gali būti žymimas atskiru simboliu.

Besimokantiesiems kinų kalbos be skaitymo ir rašymo sunkumų iškyla ir tarimo problemų, o atitinkamai - ir žodžių supratimo iš klausos. Mat vienas ir tas pats skiemuo gali turėti visiškai skirtingas reikšmes, viskas priklauso nuo to, kokia intonacija jis ištariamas - neutralia, kylančia, krentančia ir taip toliau. Kinų kalboje tai vadinama tonais. Atsižvelgiant į tai, kad kinai paprastai kalba greitai, užsieniečiui, besimokančiam kalbos, juos suprasti bus dvigubai sunkiau.

Rusų kalba

Užsieniečiams mokytis rusiškai yra nepaprastai sunku, kalba atrodo labai sudėtinga.

Rusiškoje abėcėlėje yra daug daugiau raidžių negu minėtose anglų, prancūzų ir vokiečių kalbose. Kirčiavimas - atskiras sunkumas, nes ne visada paklūsta logikai. Kalboje yra daug daugiareikšmių žodžių („коса", „лук", „замок" ir pan.), taip pat žodžių, kurie rašomi visai ne taip, kaip tariami.

Skyryba rusų kalboje - dar vienas galvos skausmas užsieniečiui, pakanka ne toje vietoje padėti kablelį, ir sakinio prasmė keičiasi, kaip garsiajame „Bausti negalima pasigailėti". Patys rusai mėgsta pasišaipyti iš užsieniečius gluminančių posakių kaip „Да нет, наверное", „Пойду посижу", „ Давайте пить. Что есть?", bet studentui užsieniečiui tai visai ne juokai, o tikras išmėginimas.

Vengrų kalba

Tarp europiečių kalbų išsiskiria vengrų kalba, priklausanti ne romanų -germanų kalbų grupei, o finougrų (kaip, beje, ir suomių kalba, kuri europiečiams skamba neįprastai). Vengrų kalboje ypač daug sunkumų kelia gramatika: pavyzdžiui, linksnių joje yra net 25 (18 pagrindinių ir dar 7, vartojami ne su visais žodžiais). Šios kalbos abėcėlėje - 40 raidžių ir dar keturios, naudojamos rašant iš kitų kalbų kilusius žodžius.

Vengrų kalboje yra labai daug ilgų žodžių su daug priebalsių, kuriuos užsieniečiui yra sunku ištarti iš pirmo ir net antro karto. O dar vengrų kalboje gausu frazeologizmų, kuriuos reikia tiesiog įsikalti į galvą. O veiksmažodžiai vengrų kalboje turi tik du laikus - esamąjį ir būtąjį.

Japonų kalba

Japonų kalboje hieroglifų yra mažiau negu kinų, bet vis dėlto užtektinai - keli tūkstančiai. Patys japoniški hieroglifai yra labai sudėtingi ir juos įsiminti tam, kuris su jais nesusiduria visą gyvenimą, nuo vaikystės, yra sunku. Be to, rašytinė ir šnekamoji kalba skiriasi, taigi rašyti japoniškai ir šia kalba kalbėti - ne tas pats. Dar vienas ypatumas - skaitinių priesagų gausa: skirtinguose žodžiuose jos skiriasi.

Tą patį japonišką hieroglifą galima perskaityti įvairiai. Be to, tarimas priklauso dar ir nuo to, kokie kiti hieroglifai yra šalia. Dar vienas japonų kalbos sudėtingumas - mandagumo kalba. Kitaip tariant tos pačios frazės ir išsireiškimai (pavyzdžiui, pasisveikinimas) viename kontekste tariami vienaip, kitame - kitaip. Ir dar šioje kalboje skiriamos dvi mandagumo kalbos rūšys - neutralioji ir pagarbioji.

Arabų kalba

Arabų kalba yra labai paplitusi, ja kalbama beveik trisdešimtyje pasaulio šalių. Arabų kalbos abėcėlėje - 28 raidės, o tai nedaug daugiau negu vokiečių, anglų ar prancūzų kalbose (jose yra po 26). Bet, kaip žinoma, arabai nenaudoja lotyniškos abėcėlės, o tai labai apsunkina jos mokymąsi ir europiečiams, ir amerikiečiams, ir gyventojams šalių, kuriose naudojami hieroglifai.

Arabiškos raidės žymi tik priebalses, o jų rašyba priklauso nuo to, kur yra raidė - žodžio pradžioje, viduryje ar gale. Žodžiai yra rašomi iš dešinės į kairę. Prie viso to vienos raidės žodyje rašomos kartu, o kitos - atskirai, nejungiant su tolesnėmis. Arabiškų žodžių tarimas taip pat yra neįprastas kalbantiesiems kitomis kalbomis. Kai kurie garsai yra gerkliniai, o įvairiose arabų šalyse dar skiriasi ir šios kalbos dialektai. Giminės, gramatiniai skaičiai ir linksniai joje taip pat kitokie: pavyzdžiui, šioje kalboje yra trys linksniai, trys skaičiai ir dvi giminės, o dar esama ir „būsenų".