2100 € alga įveiks korupciją

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys, vienas tyrimo autorių Rokas Laurinaitis, dažnai girdima įvairių interpretacijų apie medikų kyšininkavimą, bet jokio panašaus tyrimo, patikimų duomenų asociacijai nepavyko rasti - remiamasi kažkokiu „bendru supratimu“. „Neneigiame, kad „atsidėkojimo“ faktai egzistuoja. Tačiau jeigu norime kalbėti tiksliai, reikalingi ir tikslūs duomenys“, - sakė tyrėjas.

Tad Jaunųjų gydytojų asociacija anonimiškai apklausė per 600 24-59 metų įvairių sričių įvairiose gydymo įstaigose dirbančių medikų. Trečdalis jų pripažino bent kartą per savaitę gaunantys kyšio pasiūlymą. 95 proc. atvejų kyšio davimą inicijuoja pacientas arba jo artimieji ir tik 1,7 proc. atvejų - gydytojas. Tiesa, jokios apklausos, ką apie tai sakytų pacientai, pastaruosius 5-7 metus nebuvo daryta.

„Kaip gydytojas jaučiasi, kai jam siūlomas kyšis? Dauguma atsakė, kad jaučiasi nemaloniai, jaučia paciento nepasitikėjimą arba jaučiasi nuvertinti, - lyg pacientas galvotų, kad negavęs kyšio gydytojas nesuteiks kokybiškos paslaugos“, - sakė R.Laurinaitis.

Tačiau dalis iš 611 apklaustų gydytojų prisipažino, kad pacientui „atsidėkojus“ jaučiasi gerai (32), jaučiasi įvertinti (29) ar net jaučia dėkingumą (49).

Didžioji dalis medikų teigė, kad korupcija medicinoje jiems nepriimtina arba nepriimtina, tačiau neišvengiama, - taip atsakė per 90 proc. apklaustųjų. Ir tik 3-4 proc. gydytojų teigė manantys, kad korupcija yra visiškai normalus ir priimtinas reiškinys.

„Kadangi daugiau nei 50 proc. gydytojų teigė, kad korupcija medicinoje yra nepriimtina, bet neišvengiama, mėginome išsiaiškinti, dėl ko jie mano, kad ji neišvengiama, - sako R.Laurinaitis. - Pagrindinės to priežastys, apklaustų gydytojų manymu, yra maži atlyginimai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumai, nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neracionalus lėšų paskirstymas.“

45 proc. apklaustų gydytojų mano, kad didelę įtaką pacientų siekiui „atsidėkoti“ turi visuomenėje nusistovėjusios normos ir tradicijos, dar 43 proc. mano, kad šis faktorius - vidutiniškai reikšmingas. Tad galima sakyti, kad dauguma mano, jog tradicijos vis dar stipriai veikia korupcijos egzistavimą, t.y mūsų visuomenėje „duoti gydytojui į kišenę“ yra priimtina.

Kodėl medikai vis dar ima kyšius, nors pastaruoju metu deklaruojama, kad sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai kovoja su kyšininkavimu? Tai iš dalies gali paaiškinti apklaustųjų atsakymai į klausimą, ar gaudami dabartinį atlygį už vieną etatą jie gali užtikrinti savo ir šeimos poreikius. Dauguma atsakė, kad negali, ir tik 36 iš 611 apklaustųjų teigė, kad gali.

Negalėdami užtikrinti savo ir šeimos gerovės, dauguma gydytojų dirba ne vienoje, o keliose darbovietėse, savaitgaliais, švenčių dienomis, jų gyvenimo darbo ir poilsio režimas sutrikdytas. Jaunieji gydytojai įsitikinę, kad taip neturėtų būti, nes keliose darbovietėse medikas dirba gerokai daugiau valandų, nei jam priderėtų dirbant tokį atsakingą darbą. Naktiniai, paros budėjimai žmogų išvargina, didėja žmogiškosios klaidos tikimybė, o tai - rizika tiek gydytojui, tiek pacientui, tiek ir visai sveikatos apsaugos sistemai.

Kadangi vienu pagrindinių korupcijos faktorių buvo įvardytas mažas atlyginimas, klausta, kokia turėtų būti vidutinė gydytojų alga, kad korupcija apskritai išnyktų arba drastiškai sumažėtų. Paaiškėjo, jog 2100 eurų būtų ta riba, kai gydytojai būtų nemotyvuoti priimti kyšių. Deja, tai yra gerokai didesnė suma nei ta, kurią dabar gauna gydytojas dirbdamas vienu etatu.

„Nekalbame apie tai, kad gydytojų atlyginimai turėtų būti tokie kaip Vakarų Europos šalyse. Tačiau 2,5-3 vidutiniai šalies atlyginimai būtų adekvati alga sudėtingą ir atsakingą darbą dirbančiam specialistui. Šiuo metu panašią sumą jis gali užsidirbti nebent 3-4 darbovietėse“, - konstatavo R.Laurinaitis.

Apklaustų medikų manymu, reikėtų ne tik mažinti gydytojų motyvaciją priimti kyšį, bet ir panaikinti priežastis, kodėl jis yra siūlomas. Kadangi dažnai pacientai kyšius siūlo tikėdamiesi greitesnių paslaugų, didesnio saugumo, būtina siekti, kad paslaugos taptų prieinamesnės, sistema geriau suprantama.

Dar šiek tiek įdomybių. Tyrimas parodė, kad dažniausiai medikams pacientai „atsidėkoja“ saldumynais bei pinigais, šiek tiek rečiau - alkoholiu ar gėlėmis, kartais - maisto produktais bei paslaugomis.

Jaunieji gydytojai pastebėjo ir tai, kad skiriasi senosios ir jaunosios kartos medikų požiūris į korupciją. „Jaunesni labiau nepalankiai žiūri į korupcijos egzistavimą medicinos sistemoje, tuo metu iš vyresnių kolegų tikrai yra tekę girdėti, kad korupcija neegzistuoja - egzistuoja tik „atsidėkojimas“, o tai - nieko blogo“, - sako R.Laurinaitis.


Dr. Aurelijus VERYGA, paskirtasis sveikatos apsaugos ministras:

Ta korupcija, kurią mato žmonės, atsilyginimai gydytojams, yra tik mažoji korupcijos dalis. Tai teršia sistemą, žemina ir medikus, ir pacientus.

Kita vertus, esu prisiklausęs gausybės kolegų pasakojimų apie žmonių reakcijas, kai iš jų atsisakoma paimti kyšį, - tai vertinama kaip būklės beviltiškumo ženklas.

Daug didesnė korupcija yra ta, kurios eiliniai žmonės nemato, - trūksta skaidrumo tiek sprendžiant klausimus, susijusius su vaistų kompensavimu, įrangos įsigijimu, viešaisiais pirkimais ir kt. Tuos procesus teks skaidrinti. Vienas iš siūlymų - vaistų kompensavimo komisijos posėdžių viešas transliavimas. Viešumas žmones disciplinuoja, lieka mažiau galimybių kam nors su kuo nors susitarti. Gal nerealu viską padaryti, bet kai kuriuos procesus skaidrinti įmanoma.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“