EBPO perspėja - Lietuvoje gyvenimo trukmė trumpiausia

Penktadienį paskelbtoje EBPO sveikatos sistemos apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp 36 valstybių ir siekia 74,5 metų. Tuo metu EBPO šalių vidurkis siekia 80,6 metų, o ilgiausia gyvenimo trukme pasižymi Japonijos gyventojai - 83,9 metų.

Latvija yra priešpaskutinėje vietoje tarp EBPO šalių - joje prognozuojama gyvenimo trukmė siekia 74,6 metų, Brazilijoje - 74,7 metų.

EBPO ekspertų teigimu, Lietuva per 45 metus nuo 1970-ųjų iki 2015 metų prognozuojamą gyvenimo trukmę padidino tik ketveriais metais - mažiausiai tarp EBPO valstybių.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje daug žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, savižudybių, kepenų ligų. EBPO sveikatos padalinio vadovė Frančeska Kolombo (Francesca Colombo) teigia, kad tai lemia ir lietuvių gyvenimo būdas, ir sveikatos sistema.

„Sveika gyvensena nėra tarp geriausių“, - Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė F. Kolombo. Ji sutiko, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpesnė ir dėl alkoholio bei tabako vartojimo.

Ekspertų vertinimu, Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio. Tai daugiau nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje. Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.

Lietuva pirmauja ir pagal mirčių, kurių galima išvengti, skaičių. EBPO ekspertai, remdamiesi „Eurostat“ duomenimis, skaičiuoja, kad pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Latvija Europos Sąjungoje dalijasi pirmą ir antrą vietas.

Tačiau, anot F. Kolombo, Lietuvos sveikatos sistemoje yra ir teigiamų pavyzdžių. Anot jos, šalis pasižymi stipria pirmine sveikatos priežiūra.

„Ką radome Lietuvoje, kad padaryta daug dalykų sukurti tvirtą ir stiprų prieinamumą prie pirminės sveikatos priežiūros“, - tikino ji.

Pasak jos, Lietuva taip pat padarė pažangą, didindama ligoninės lovų užimtumą ligoninėse, tačiau lovų skaičius šalyje vis dar yra aukštas. Ekspertų vertinimu, aukštesnį lovų skaičių EBPO turi tik Japonija, Korėja, Vokietija ir Austrija.

Be to, EBPO ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos ligoninėse teikiama per mažai sudėtingų paslaugų. Organizacijos vertinimu, 22 šalies ligoninėse atliekama mažiau nei viena operacija per dieną, 15-oje ligoninių rečiau nei kartą per savaitę atliekama didelė ginekologinė operacija.

EBPO ekspertai išskyrė vieną Lietuvos sveikatos sritį: tvirta ir stipri

Penktadienį išvadas apie sveikatos priežiūrą Lietuvoje pateikę Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ekspertai negailėjo kritikos Lietuvos gyventojų gyvensenai ir sveikatos sistemos ydoms, bet pirminę sveikatos priežiūros sritį pagyrė.

EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo Lietuvos žurnalistams Paryžiuje teigė, kad mūsų sveikatos sistemoje yra ir teigiamų pavyzdžių. Anot jos, šalis pasižymi stipria pirmine sveikatos priežiūra.

„Ką radome Lietuvoje, kad padaryta daug dalykų sukurti tvirtą ir stiprų prieinamumą prie pirminės sveikatos priežiūros“, - sakė pareigūnė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėja Edita Bishop Eltai sakė, kad, pirminę sveikatos priežiūros sritį vertinant dabar, rezultatai būtų dar geresni, nes įsigaliojo svarbių naujovių.

„Kalbant apie pirminę psichikos sveikatos priežiūrą, nuo metų pradžios šeimos gydytojams buvo sumažintas nustatytas maksimalus prirašytų gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad įstaigos gali įdarbinti daugiau psichikos sveikatos priežiūros specialistų ir daugiau laiko skirti konkrečiam pacientui. Taip pat buvo penktadaliu padidinta pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų metinė bazinė kaina. Tam skirta per 2 mln. eurų. Įvesta naujų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, tokių kaip individualios, grupinės šeimos konsultacijos, už kurias mokamas skatinamasis priedas. Tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto papildomai skirta dar beveik 2 mln. eurų. Iš jų apmokamas ir savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas. Tai tikrai labai svarbios paslaugos, kurioms buvo skirtas nemažas finansavimas, tad šioje srityje tikimės gerų rezultatų“, - sakė E. Bishop.

Pasak SAM atstovės, po šeimos gydytojams taip pat sumažinta administracinė našta, kuri pasitarnaus ir pacientams - pailgintas elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ambulatoriškai gydomiems pacientams nuo 7 iki 30 dienų, o tam tikrais atvejais iki 60 dienų.

„Terminas priklauso nuo paciento būklės. Bet jei anksčiau, pvz., susilaužius koją reikėdavo tęsti nedarbingumą, dabar nebe, nes sveikatos sutrikimas - akivaizdus ir nedarbingumas gali būti tęsiamas, kiek reikės“, - komentavo SAM Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėja.

Nauja ir tai, kad nuo gegužės papildomai 25 mln. eurų skirti šeimos gydytojo institucijai stiprinti didinant paslaugų įkainius.