Iki 22 nėštumo savaitės neišgyvenę kūdikiai nebebus prilyginami medicininėms atliekoms

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė Vilniaus universiteto profesorė Diana Ramašauskaitė palankiai vertina sprendimą įstatymu numatyti teisę tėvams pasiimti ir laidoti negyvagimius iki 22 savaitės.

„Nustatyta tvarka, pagal kurią nepažeisdami įstatymų galėsime patenkinti tėvų poreikius. Ne iš piktos valios ar nesupratimo gydytojai negalėdavo to daryti anksčiau, tiesiog nebuvo iki galo reglamentuota tvarka“, - Eltai sakė prof. D. Ramašauskaitė.

Pasak daktarės, mirusieji iki 22 nėštumo savaitės visų pirma būdavo siunčiami į Valstybinį patologijos centrą ištirti. „Dabar tikriausiai žmonės galės ir atsisakyti to ištyrimo, patys spręs - pasiimti ar ligoninėje palikti“, - sakė profesorė.

Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotojos Miglės Grigalevičienės teigimu, negyvagymiai iki 22 nėštumo savaitės utilizuojami kaip numatyta teisęs aktuose.

„Centras yra sudarę sutartį su atliekų tvarkymo tarnyba, kuriai pagal reikalavimus supakuoja biologinę medžiagą ir priduoda utilizuoti“, - sakė ji.

Krizinio nėštumo centre grupes moterims, patyrusioms persileidimą, vedanti psichologė Rūta Julija Klovaitė pastebi, kad daliai tėvų tai - labai skausminga patirtis.

„Tikrai yra žmonių, kurie norėtų išgyventi netektį kaip kiekvienas iš mūsų mirus artimam žmogui. Kad ir koks iki 22 savaitės negyvo gimusiojo kūnelis, nori jį pasiimti, palaidoti. Daliai žmonių kapelis - svarbus jų patirties įprasminimas, galimybė sklandžiai pereiti gedėjimo etapus. Kiti pasodina medelį, mirties dieną ar per Vėlines uždega žvakelę, kitaip pamini netektį pagal savo tikėjimą ir supratimą“, - sakė psichologė.

Dabar galiojančiame Žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatoma, kad galima palaidoti vaisių, kuris gimė nuo 22 nėštumo savaitės bei sveria daugiau nei 500 g. Jei vaikelis gimė gyvas ir kažkiek išgyveno, tėvai pirmiausiai užregistruoja vaikelio gimimą, o po to mirimą. Jeigu kūdikis nepajėgė išgyventi arba jau gimė negyvas - miesto ar rajono savivaldybėje, kurioje gyvena tėvai, registruojama vaikelio mirtis. Po to išmokamos priklausančios valstybės pašalpos, gaunama laidojimo vieta.

Mažo vaikelio laidojimo apeigos skiriasi nuo suaugusiojo: jos savaip šviesios, kunigas rengiasi baltu arnotu. Dažniausiai apsieinama be šarvojimo.

Pasak psichologės R. Klovaitės, patyrus persileidimą, kyla daugybė stiprių jausmų: pykčio, kaltės, nevilties, pasimetimo, praradimo, tuštumos patyrimai. Moteris nori pasidalinti savo išgyvenimais, tačiau aplinkiniai ne visuomet yra pasiruošę išklausyti taip, kad bent kiek palengvėtų.

„Tokiu atveju labai didelė parama - buvimas su panašios patirties žmonėmis“, - įsitikinusi Krizinio nėštumo centre grupes moterims, patyrusioms persileidimą, vedanti specialistė.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, nustatant žmogaus vaisiaus iki 22-os nėštumo savaitės kremavimo ir laidojimo tvarką, kai tėvai (vienas iš tėvų) išreiškia valią juos kremuoti ir laidoti, Seimas priėmė 82 parlamentarams balsavus už, nė vienam - prieš ir vienam susilaikius.

Įstatyme įtvirtinta, kad žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės pirminio vežimo, šarvojimo, vežimo laidoti ir laidojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

Pataisos įsigalios 2018 m. gegužės 1 d.