Ką apie vėžį nutyli televizija?

Trūksta žinių apie naujausius vaistus

Aktoriaus Daliaus Mertino, nugalėjusio kraujo vėžį, teigimu, informacijos apie vėžį televizijoje ir apskritai žiniasklaidoje, yra per mažai: „Žinių visą laiką būna per mažai, bet, ačiū Dievui, jų metai po metų vis daugėja. Aš vos ne pirmasis Lietuvoje pradėjau atvirai kalbėti ta tema. Tuo džiaugiuosi. Žmonėms skausminga kalbėti, bet privalu žinoti, kaip gydytis, kokius vaistus ir kur surasti. Tos žinios labai padeda žmonėms gyventi toliau, nusiraminti, gydytis ir siekti, kad sveikata pagerėtų ir jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą.“

D.Mertino teigimu, žinių niekada nebus per daug: „Kuo žinių daugiau, tuo geriau, nes yra visokių vėžio formų, visokių komplikacijų. Kartais žmonės būna labai sutrikę, jų psichologinė būsena būna sunki, aišku, kartais jie ir fiziškai labai blogai jaučiasi, bet reikia nepasiduoti ir kovoti su liga.“

Sergantiems labai reikalingos žinios apie naujausius vaistus. „Antivėžinė reklama galbūt televizijoje būtų reikalinga, galėtų farmacijos kompanijos reklamuoti vaistus nuo vėžio. Iš tiesų yra vaistų, kurie yra labai efektyvūs ir padeda žmonėms, bet pas mus to nedaroma, apie juos nėra itin daug pasakojama. Gal kur nors specializuotuose žurnaluose ir esu skaitęs, šiokių tokių žinių apie vaistus yra ten parašyta, bet tai specialūs sveikatos leidiniai. Informacijos reikėtų daugiau. O laidų, kuriose gvildenamos įvairios sveikatos temos, yra. Aišku, nedaug mes tų sveikatos laidų žiūrime, jos turbūt nėra populiarios, bet po truputį informacija yra skleidžiama“, - sako aktorius D.Mertinas.

Vėžio gydymas - lėšų švaistymas?

Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojo endoskopuotojo Romualdo Maskelio, šiuolaikinės technologijos leidžia išgydyti vėžines ligas, o kuo ankstesnėje stadijoje diagnozuojamas susirgimas, tuo lengviau jį išgydyti. Tačiau žmonėms būtina nuolatos tikrintis. „Didelis skaičius žmonių turėtų eiti tikrintis, o vėliau pasidomėti rezultatais. Būna ir taip, kad padarome tyrimą, randame polipą, kurį reikia išoperuoti, tačiau žmogus ateina vėl pasitikrinti tik po dvejų metų, o tada mes jau randame suvėžėjusį polipą. Tai rodo žmogaus mentalitetą, tačiau tai ir akmenukas į medikų daržą, kurie yra už tai atsakingi“, - sako R.Maskelis.

Televizorius - ne daktaras

Nacionalinio vėžio instituto gydytojo R.Maskelio teigimu, televizijoje laidų, pasakojančių apie vėžį ir kitas ligas, pakanka: „Vien mūsų instituto gydytojai praėjusiais metais davė apie 500 interviu žiniasklaidai. Ir televizijoje apie tai kalbama, tiek BTV, tiek LRT, tiek TV8 turi laidas, kuriose apie vėžį kalbama. Nepasakyčiau, kad yra didelis informacijos vakuumas. Pačiam žmogui reikėtų daugiau domėtis savimi ir sekti savijautą.“

Gydytojas atvirauja: „Aš dažnai pacientams ir pasakau: sprendimus turi priimti tas, kas gauna atlyginimą, tai yra medikas. Jis turi užsidirbti atlyginimą, o žmonės dažnai prisiima atsakomybę, remdamiesi šalutinėmis kaimynų lygio žiniomis, taip dažnai save pasmerkdami. Šiandien medikai sunkiai dirba, yra ir daugybė profilaktinių programų, kurios tikrai kainuoja ne vieną milijoną. Jos veikia ir turėtų pasiteisinti, jeigu žmonės nevengtų tikrintis... Medikai yra nusiteikę pozityviai, bet pozityviai turi mąstyti ir pacientai, visa tauta.“

Gali paskatinti rūpintis savimi

Onkologinėmis ligomis sergančių Kauno moterų draugijos „Eivena“ pirmininkės Dalios Barauskienės teigimu, informacijos ir socialinių reklamų, pasakojančių, kaip išvengti vėžio, kaip jį gydyti, televizijoje mažoka. Kita vertus, sergantieji, pasak draugijos pirmininkės, atvirauti nenori: „Mūsų draugiją buvo pakvietę į laidą „Kvieskite daktarą“, tačiau mūsų moterys nenori reklamuotis, vengia viešumo, bijo būti nesuprastos darbdavių. O socialinės reklamos, skatinančios pasitikrinti dėl vėžio, informuojančios, kaip kovoti su liga, tikrai būtų naudingos. Tai padrąsintų žmones, paskatintų save apsižiūrėti, apsičiupinėti“.

Draugijos „Eivena“ pirmininkės teigimu, norėdami gauti daugiau žinių, gauti palaikymą ir pagalbą žmonės buriasi į draugijas: „Moterys mūsų draugijoje klausosi profesionalių medikų paskaitų, pranešimų apie naujus vaistus, kviečiamės ir žolininkus. Stengiamės suteikti kuo daugiau informacijos. Būtina nepasiduoti. O jeigu žmogus kovos, gydysis, tai ir kiti padės“, - teigia D.Barauskienė.

Bendravimas, pasak moters, padeda kaip antras vaistas po gydymo: „Draugijoje moterys susiduria su tokiomis pačiomis draugėmis, joms pasidaro lengviau, jos gali išsikalbėti, dalytis įspūdžiais. Moterims labai padeda mūsų į draugiją kviečiami psichologai, kineziterapeutai, meno terapijos atstovai. Mes taip pat lankomės bažnyčioje. Žmonių bendravimas taip pat yra vaistas.“

Parengta pagal priedą „TV publika“