Kaip išvengti mirtino miokardo infarkto?

Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia

G.JAKAVONIS: Šį pokalbį paskatino neseniai mirusio Seimo nario Juliaus Veselkos atvejis. Prisiminkime, prieš metus nuo širdies mirė parlamentaras Juozas Palionis, nemalonumų dėl širdies turėjo parlamentaras profesorius Kęstutis Glaveckas. Kaip Seime - taip ir Lietuvoje.

Kodėl Europos Sąjungoje mes pirmaujame pagal mirštamumą nuo širdies ligų? 54-55 proc. visų mirčių Lietuvoje priežastis - širdies ir kraujagyslių ligos.

Ž.PETRULIONIENĖ: Mes dažnai kartojame, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje 2-3 kartus viršija ES vidurkį, tačiau jau daugiau kaip 10 metų šis procentas nekrinta žemiau nei 50 proc.

Pagrindinė mirčių priežastis yra išeminė širdies liga ir iš jos išsivystęs miokardo infarktas, antroje vietoje mirčių struktūroje yra insultai. Jeigu pažvelgtume į miokardo infarkto statistiką darbingo amžiaus žmonių grupėje, pamatytume, kad didelė dalis jų 45-64 metų žmonės. Ypač anksti pradeda sirgti vyrai. Nuo 45 metų rizika labai išauga, bet neretai matome, kad ši liga ištinka ir jaunesnius - 30-mečius ir net 20-mečius.

Infarktai Lietuvoje tikrai dažni, ypač tarp jaunų vyrų. Moterys pradeda sirgti 10 metų vėliau. Iki šiol vyravusi nuomonė, esą miokardo infarktas yra tik vyrų liga, jau seniai paneigta. Vyresnio amžiaus moterys miokardo infarktu serga taip pat labai dažnai, o vyresnės nei 65 metų pagal sergamumą ir mirtingumą pralenkia vyrus.

P.ŠERPYTIS: Iš tikrųjų širdies ir kraujagyslių ligos yra dažnos. Pvz., kitoje Baltijos pusėje, Švedijoje, nuo širdies kraujagyslių ligų miršta mažiau nei 40 proc. visų mirštančiųjų. Kaip vieną iš pagrindinių skirtumo priežasčių pirmiausia įvardyčiau kitokį žmonių požiūrį į savo sveikatą, gyvenimo būdą.

Kas sukelia infarktą? Pirmiausia paminėčiau lėtinį nuolatinį stresą. Aišku, savo genetikos niekada nepakeisime. Jeigu mūsų tėvai, seneliai sirgo kraujagyslių ligomis, atsiranda tikimybė susirgti greičiau. Vis dėlto širdies ligos yra civilizuotų kraštų ligos. Mes esame ne kokia nors Afrikos valstybė, o civilizuotas kraštas, bet mūsų požiūris į sveikatą yra ne toks, koks turėtų būti.

Infarktas ištinka ne tik tuos, kurie jau serga išemine širdies liga. Kartais infarktas užklumpa ir tuos žmones, kurie turi tik pavienių aterosklerotinių plokštelių. Esant dideliam stresui, susijaudinus ir pakilus arteriniam kraujo spaudimui, tai gali įvykti. Kaip per avariją - vienas automobilis atsitrenkia į kitą, į jį dar kitas, susidaro spūstis. Taip telkiasi trombocitai, iš jų susiformuoja krešulys ir vystosi miokardo infarktas.

Apmaudu, kad kasmet apie 1400 žmonių Lietuvoje, ištikus miokardo infarktui, net nevažiuoja į ligonines. Nesuspėja, nes ištinka ritmo sutrikimas. Taip žūsta darbingo amžiaus žmonės. Kita didelė problema, kad žmonės vėlai kreipiasi į medikus. Iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad 60 proc. žmonių ištikus miokardo infarktui kreipiasi pavėluotai. Tai kelia ypač didelį nerimą. O pirmos valandos yra „auksinės“, kai mes galime padėti, atverti tą kraujagyslę, sumažinti invalidumą. Ir širdies raumuo mažiau nukenčia.

Kitose šalyse taip pat kreipiamasi pavėluotai, bet ten skiriama daug dėmesio, vykdomos visokios akcijos, kad žmonės žinotų miokardo infarkto simptomus ir laiku kreiptųsi į medikus. Svarbiausia, kad žmogus, kai vystosi miokardo infarktas, nevairuotų automobilio, kad į priėmimo skyrių būtų vežamas, nes tampa pavojingas ir sau, ir aplinkiniams. Geriausia būtų kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Vis dėlto aš akcentuočiau požiūrį į savo sveikatą. Tai turėtų būti ne vien medikų rūpestis, o visos visuomenės. Nekontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas yra didelis rizikos veiksnys. Rūkymas, nemigo naktys. Lėtinis nuolatinis stresas - peilis mūsų kraujagyslėms.

G.JAKAVONIS: Vyteni, esate politikas medikas, ne taip seniai gatvėje išgelbėjote žmogų, kuris jau buvo be sąmonės. Kuo galėtumėte papildyti kolegas?

V.ANDRIUKAITIS: Ši diskusija rengiama in memoriam Juliui Veselkai, kad pasakytume, jog jis buvo darbštus žmogus, be dvigubo dugno. Skubantis, besijaudinantis, daug ir intensyviai dirbantis, visiškai nekreipiantis dėmesio į savo sveikatos būklę. J.Veselka gyveno streso aplinkoje. Kad jis ruošėsi į Ekonomikos komiteto pirmininkus ir iš pradžių nebuvo išrinktas, irgi buvo stresas psichologiniame fone. Kita vertus, skubėjimas į laidą, bėgimas buvo fizinis krūvis. Aišku, kad sutriko kraujotaka. Dėl to dar labiau padidėjo kraujospūdis. Greičiausiai jo kraujospūdis ir taip buvo didelis.

Kita vertus, lygiai taip pat atsitiko Bronislovui Lubiui. Krūvis, dviratis, nors kardiologai jam sakė, kad reikėtų susirūpinti kraujagyslių būkle, šuntavimu ir t.t.

Čia buvo akcentuotos gyvenimo būdo problemos ir įvardijamas skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos. Jeigu pažiūrėsime į Lietuvą ir Suomiją - taip pat yra skirtumas. Jeigu žiūrėsime į Baltijos valstybes... Buvo laikai, kai žmonės kartą per metus buvo tikrinami, tačiau kažkaip nesuformavome požiūrio į sveikatos išteklius, į sveikatos resursus. Į tai, kad sveikatos resursai yra pagrindinė bendrojo vidaus produkto varomoji jėga. Kuo daugiau darbingų, stiprių ir sveikų žmonių, tuo didesnis krašto potencialas. Dabar Lietuvoje sveikatos rekreacijos, sveikatos resursų tausojimo, saugojimo, sveikatos paso išdavimo, sveikatos monitoringo sistemos, galima sakyti, neturime. Ir tai yra didelė bėda.

Kalbant apie koronarines ligas išties būna atvejų, kai klinikinė mirtis yra vienintelis simptomas, kad žmogus turėjo širdies kraujagyslių bėdų. Taip atsitiko ir mūsų iškiliam prof. Viliui Grabauskui, kai jis vyko į tarptautinę konferenciją. Pastarasis atvejis - efektyvių priemonių panaudojimo pavyzdys ir šiandien jis pirmininkaus sveikatos forumui. Kadangi jam buvo suteikta kvalifikuota pagalba, jis buvo išgelbėtas.

Gerai, kad jūs organizuojate tokias diskusijas ir sudarote galimybę apie šias problemas kalbėti visuomenei. Visuomenei reikia siųsti aiškų signalą, visuomenė negali gyventi taip, kaip iki šiol. Infarkto prevencijai reikalinga sudėtinga angiografinė aparatūra, šuntavimai, galingas kibernetinis potencialas, sudėtingi vaistai. Tuo tarpu gyvenimo būdui formuoti lėšų reikia kur kas mažiau.

Būtų galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų šioje srityje, jei Širdies asociacija siųstų signalus visuomenei, kokią teigiamą įtaką daro mūsų pedagoginės pastangos, pastangos keisti gyvenimo įpročius, mitybą, gyvenimo aplinką, būtinybė sekmą dieną pailsėti. Pailsėti kaip pridera, susigrąžinant savo sveikatos išteklius. Tos pastangos gali iš esmės pakeisti padėtį ir sumažinti procentus, kaip jie buvo sumažinti Skandinavijoje. Kodėl jie sumažinti? Todėl, kad ten vykdoma be galo aktyvi valstybės sveikatos politika. Pas mus, deja, vykdoma ligų gydymo politika. Mes privalome keisti balansą, akcentus.

P.ŠERPYTIS: Miokardo infarktas ištinka vadinamąsias A tipo asmenybes, kurios visada yra veržlios, nori pasiekti vis daugiau. Ir nemoka atsipalaiduoti. Darbo kaita, kartais fiziniu aktyvumu, kitomis priemonėmis, pomėgiais būtų galima sušvelninti patiriamus gyvenimo stresus.

Norėčiau paminėti ir gerų dalykų. Kad ir pradėtą Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą. Pavyzdžiui, Alytaus, Utenos regionuose nuo miokardo infarkto mirdavo ketvirtadalis susirgusiųjų. Šiuo metu, kai yra galimybė priartinti specializuotą pagalbą prie gyventojų, kai žmonės, kuriuos ištiko miokardo infarktas, atvežami į centrą (Alytuje ir Utenoje nepastatysime angiografo, nes tai brangiai kainuojanti įranga), matome, kad mirštamumas nuo 25 proc. sumažėjo iki 8, t.y. tris kartus.

Kitas teigiamas dalykas - prieš kokius 5 metus pradėta kardiologijos prevencijos programa dėl didelės rizikos asmenų išaiškinimo. Tie, kurie turi arterinę hipertenziją, antsvorį, serga cukriniu diabetu, siunčiami pas specialistus. Manau, kad ši programa ateityje duos tam tikrų rezultatų.

G.JAKAVONIS: Valkininkų „Pušelės“ respublikinės kardiologinės reabilitacijos centro vadovas daktaras Modestas Juozaitis neabejoja, kad aukštas kraujo spaudimas yra gyvenimo būdo pasekmė. Ar nuolatinis bėgimas būdingas tik lietuviams? Kokia, sakykime, mirčių statistika Pietryčių Azijos buvusiose sovietinėse valstybėse? Ar tai lemia tautos mentalitetas?

Ž.PETRULIONIENĖ: Tautos mentalitetas lemia tai, kad mes mažai dėmesio skiriame profilaktikai. Dažniausiai Lietuvoje žmonės kreipiasi į gydytojus tuomet, kai ištinka bėda, kai atsiranda siptomatika, kai skauda, kai kažką imama justi.

Įgyvendinant prevencinę programą ir profilaktiškai tikrinant darbingo amžiaus žmones, kurie lyg ir niekuo nesiskundžia, paaiškėjo, kad dauguma jų nežino turintys aukštą kraujospūdį, nežino, kad cholesterolio, gliukozės kiekis gerokai viršija normą, kad serga cukriniu diabetu. Dauguma nežino elementarių rizikos veiksnių ir savo sveikatos problemų. Todėl visame pasaulyje ir vykdomos prevencinės profilaktinės programos, investuojama į sveikatą, kol ligos dar ir nėra.

O gydyti miokardo infarktą Lietuvoje mes mokame, turime puikią aparatūrą, puikius angiografus. Svarbiausia, kad žmonės žinotų, jog 80 proc. atvejų galima išvengti, keičiant gyvenimo būdą ir elgsenos įpročius. Visuomenę būtina informuoti, kokie rizikos veiksniai skatina miokardo infarktą, kaip jų išvengti, kad būtina investuoti į savo sveikatą šiandien, dabar. Ir Pasaulio širdies federacija, ir visos asociacijos kalba, kad rizikos veiksnių kontrolė turi prasidėti šeimoje nuo vaikystės, mokyklos, netgi darželio, nes ištisos šeimos gyvena nesveikai, nežinodamos, kokie rizikos veiksniai pavojingi širdžiai.

Pažiūrėkime, kiek yra Lietuvoje turinčiųjų aukštą kraujospūdį, antsvorį, kiek yra nutukimo, cukrinio diabeto, metabolinio sindromo atvejų. Kaip anksti pradedama rūkyti. Kiek mokyklose yra rūkančių mokinių, kiek mergaičių, berniukų. Tai ir yra problema. Apie tai reikia kalbėti nuo vaikystės. Reikia fizinio aktyvumo skatinimo programų, druskos mažinimo programų, reikia žmones šviesti, kad nutukimas yra ne tik estetinė problema, bet ir sveikatos. Reikia kalbėti apie kraujospūdį, kad kiekvienas žmogus žinotų, koks jo kraujospūdis ir koks jis turi būti, kad žinotų absoliučiai visus rizikos veiksnius. Tik tokiu būdu sumažinsime infarktų skaičių.

Dar kartą kartoju: infarktą gydyti mes mokame. Svarbu, kad jis neištiktų, kad juo nesusirgtų jauni, darbingo amžiaus žmonės. Toks ir yra Lietuvos širdies asociacijos tikslas - šviesti visuomenę, skatinti gyventi sveikai, vengti psichoemocinio streso. Naujausiose Europos kardiologų draugijos gairėse akcentuojama, kad psichoemocinis stresas - tai nuolatinė įtampa, poilsio nebuvimas, fizinio aktyvumo stoka, konfliktinės situacijos darbe, namuose, depresija. Tai yra rizikos veiksnių kompleksas.

Žmogui, kuris turi genetinį polinkį, jeigu jo šeimoje, tarp artimųjų yra buvę ankstyvų mirčių, ankstyvų infarktų, insultų, jeigu artimi giminaičiai turėjo aukštą kraujospūdį, serga cukriniu diabetu, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Kokia prevencija? Pirmiausia įvertinti rizikos veiksnius, genetiką ir pradėti gyventi sveikai.
Labai svarbu nepamiršti, kad infarktas - klastinga liga, kad vyrus - iki 75 proc. atvejų - ištinka netikėtai ir kad iki 80 proc. atvejų galima išvengti kontroliuojant gyvenseną.

P.ŠERPYTIS: Tie, kurių didelis arterinis kraujo spaudimas, 10 kartų dažniau serga insultu, 6 kartus dažniau miokardo infarktu. Tai vienas rizikos veiksnys, o ką kalbėti apie cukrinį diabetą ir kitas ligas. Fizinė kultūra gali daug ką pakeisti. Net nekalbu apie sportą, tik apie fizinę kultūrą.

Mes gyvename informacinių technologijų amžiuje ir gyvenimas tik intensyvės. Streso mes nė vienas negalime išvengti, bet galime jį nugalėti, šiek tiek amortizuoti. Fizinė kultūra - vienas iš metodų stresui amortizuoti. Pasivaikščiojimai, greitas ėjimas, pabėgiojimas. Aišku, tie, kurie iki 50 metų nebuvo fiziškai aktyvūs, iš karto pradėję aktyviai sportuoti gali patirti ir miokardo infarktą. Bet yra daug kvalifikuotų trenerių, su jais galima pasitarti, galima pasitarti su savo šeimos gydytoju, gydytoju specialistu.

V.ANDRIUKAITIS: Gal grįžkime į gyvą aplinką. Eini pro mokyklą - būrys mergyčių ir vyrukų rūko. Pasižiūrėkime į mūsų patiekalų tankį - riebalų kultas! Lašinių, cepelinų, spirgų. Kaip skanu... Prancūzas nevalgo tokių sunkių patiekalų. Prancūzas valgo be galo daug daržovių (tradicijos kitokios), žuvies, jūrų gėrybių. Jeigu mėsa, tai liesa. Pas mus priešingai - tradicijos valgyti lašinius labai stiprios. O kur dar naminukė šalia lašinių, svogūnas ar sūdytas agurkas? Keli šimtai Lietuvos kardiologų neįveiks tos tradicijos. Vadinasi, apie tai reikia kalbėti.

Pvz., Grybų šventė Varėnoje. Pasižiūrėkime, kiek ten riebalų, stiprių gėrimų, sūdytų produktų. Visa tai prisideda prie miokardo infarkto, ankstyvų mirčių, prie hipertonijos, prie visų bėdų.

Ką darė suomiai, pas kuriuos buvo gajos panašios tradicijos? Labai aktyvūs visuomenės sveikatos specialistai sugalvojo Šiaurės Karelijos projektą. Šalies, kur mirtingumas nuo infarkto buvo pasiekęs 78 proc., gyventojus per 15 metų jie sugebėjo įtikinti pereiti prie jogurtų, prie uogų, atsisakyti kiaulienos, pradėti auginti tokius gyvulius, kurių mėsa neturėtų cholesterolio, vartoti mažiau sūdytų, rūkytų produktų ir t.t. Jie ėmė nuo pat mažumės, nuo kaimo, nuo miestelių vystyti fantastišką gyvenimo įpročių keitimo projektą.

Išdalydavo įvairių spalvų kubelius. Surūkei cigaretę - nešioji raudoną, suvalgei lašinių - geltoną. Ir turi parodyti, kiek per dieną streso arba rizikos veiksnių pats patyrei. Nes taip tu degini savo sveikatos išteklius. Jeigu kubelių daug - negausi papildomų atostogų, visas skatinimo paketas bus blogas. O jei prisirenki šviesių spalvų, prie tavo poilsio dienų pridedamos dar trys, papildomas atlyginimas, kalėdinės dovanos. Šiuo projektu buvo pasiekta fantastiškų rezultatų, mirštamumas nuo širdies ligų sumažėjo, rodos, iki 20 proc.

Dabar klausimas, ar turime Lietuvoje sveikatos išteklių. Turime, prieš mane sėdi žmonės. Bet ar mokate naudoti sveikatos resursus, ar tikrinatės? Ar turite sveikatos pasą, kuriame būtų surašyti rizikos veiksniai?

Tuos dalykus reikia ugdyti nuo darželio ir mokyklos. Vyresnė karta jau nebesutiks keisti savo įpročių. Turi atsirasti sveikatos resursų valdymo sistema, sveikatos sektorius, kuris jungtų nacionalinę sveikatos tarybą, sveikatos organizacijas, mokyklas, Švietimo ir mokslo, Socialinių reikalų, Kultūros ministerijas, Sporto departamentą, keistų programas, kurios padėtų spręsti šią susidariusią valstybėje padėtį. Per 10-15 metų išeidamas iš vidurinės mokyklos turi gauti ne tik brandos atestatą, ne tik pasą, bet ir sveikatos pasą, kuriame surašyti tavo rizikos veiksniai, genetika, visi duomenys.

Automobiliui kas dveji metai privaloma pereiti techninę kontrolę. O štai privalomai pasitikrinti savo sveikatos išteklių - nereikia. O kai ištinka bėdos ir ligos, tada jau reikia mesti daug pinigų, atsiranda didelės biudžeto išlaidos. Žinoma, gelbėti žmogų ištikus bėdai būtina. Mums reikalinga kvalifikuota, specializuota, gero lygio medicinos pagalba. Aišku, nebus taip, kad visada išgelbėsi žmogų nuo staigios mirties. Tačiau reikia pasiekti, kad tų atvejų būtų ne daugiau kaip 8-10 proc., o ne 56 proc.

Dalį problemų reikia spręsti kitais būdais. Masinis sportas, buvo vaikų spartakiados. Kur jos išnyko? Buvo masiniai žygiai - „Snaigės“, slidžių ir t.t. Atgaivinkime. Suomiai ir dabar vaikšto su lazdutėmis. Ir Vilniuje jau matau vaikštančių žmonių. Tai labai geras būdas save mankštinti. Skatinkime šiuos dalykus.

P.ŠERPYTIS: Įrodyta, kad rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas turi didelės įtakos širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi.

Norėčiau grįžti prie specializuotos kardiologinės pagalbos, kai, pvz., iš visų stentų, naudojamų pažeistoms kraujagyslėms praplėsti, tik 10 proc. yra geresnės kokybės, tuo tarpu Europos vidurkis yra 50-60 proc. Tai nepakankami resursai ir jie stabdo intervencinės kardiologijos vystymąsi. Jeigu naudojame blogesnes priemones, ir rezultatai būna prastesni, žmogus ne visada gali grįžti į visavertį gyvenimą, nors yra darbingo amžiaus. Todėl būtina akcentuoti finansavimo klausimus, apmokėjimo procedūras, nes lėšų dabar skiriama tikrai nepakankamai. Be to, nėra sveikos gyvensenos propagavimo.

Man kelia nerimą bereceptiniai vaistai, kai be saiko perkamas kad ir tas pats paracetamolis. Aš kiekvienais metais matau ligonių, kurie perdozuoja paracetamolio, ir mes negalime jų išgelbėti. O jie mano, kad nuo cholesterolį veikiančių vaistų bus pažeistos kepenys. Tuo tarpu toksikologai dažnai bejėgiai išgelbėti tuos, kurių kepenys pažeistos dėl be saiko vartotų laisvai prieinamų vaistų.

V.ANDRIUKAITIS: Iš tiesų Lietuvoje yra polinkis vartoti daug medikamentų. Jei atliktume namų vaistinėlių kontrolę, kiekvienoje rastume didelius pundus tablečių, receptų, nebaigtų vartoti vaistų. Bet kiekvienas ieško tos stebuklingos tabletės ir puola pirkti reklamuojamus bereceptinius vaistus. Jei pilve uraganas - tau padės... Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kodėl tavo pilve tas uraganas. Tada gal ir reklamuojamo preparato nereiks.

Vaistų vartojimo kultūra Lietuvoje yra labai iškreipta, vaistų vartojama daug, ypač nereceptinių, kita vertus, tai tuština pinigines. Neabejotina, kad vaistų kompensavimo sistema turi užtikrinti, jog būtų įsigyjama efektyvių ir būtinų medikamentų. Ypač koronarinių ligų atvejais - kadangi koronarinės sistemos ligos pirmauja mirčių statistikoje - reikia skirti daugiau lėšų, kad būtų galima išgelbėti žmogų.

G.JAKAVONIS: Koks Europos Sąjungos institucijų požiūris į privalomą fizinį aktyvumą?

V.ANDRIUKAITIS: Galiu atsakyti, kad kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių Lietuvoje yra konstitucinė norma, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata, kitaip sakant, įgyvendina aktyvią sveikatos politiką. Jeigu yra tokia konstitucinė nuostata, vadinasi, aktyvios sveikatai naudingos veiklos programos turi būti diegiamos nuo darželių iki universitetų. Kas kita, jei būtų ribojama programų pasirinkimo laisvė.

G.JAKAVONIS: Ar neturėtų medikai, jei kalbame apie sveikatos būklę, rūpintis ir sveika gyvensena, fizine kultūra?

V.ANDRIUKAITIS: Būtent reikia dėti pastangas, kad atsirastų du tarpusavyje bendradarbiaujantys sektoriai: sveikatos resursų valdymo sektorius, nes tai yra visuomenės gerovės dalis, bet tas sveikatos valdymo sektorius turi apimti nuo vaikų darželių iki pat suaugusio žmogaus. Visiškai akivaizdu, kad tam reikia kompleksinių programų, kurios padėtų pagrindus žmogui turėti galimybę pasirinkti tiek sanatorijas, tiek šeštadienines, sekmadienines relaksacijas, tai ir fizinė kultūra,ir rizikos veiksnių nustatymas, jų stebėjimas. Nacionalinė sveikatos taryba tikrai galėtų būti ta taryba, kuri koordinuotų ir būtų atsakinga už visuomenės sveikatinimo veiklas, nes tai yra ne medicinos specialistų darbas.

Sveikatos politikos užduotys yra būtinos kiekvienai ministerijai - tiek Krašto, tiek Vidaus reikalų, tiek Švietimo, tiek Kultūros. Kai kūrėme sveikatos sistemos pagrindus, buvo nustatyta privaloma kompetencija sveikatinimo veikloje visoms ministerijoms, tik vėliau tai buvo numesta į stalčius. Taip pat buvo siūlyta sukurti Vyriausybėje sveikatos reikalų koordinavimo tarpžinybinį komitetą, kuris kontroliuotų ir koordinuotų visus šituos reikalus. Mums būtina prie to sugrįžti.

G.JAKAVONIS: Apibendrinant ką galėtumėte optimistiško pasakyti, kad mažėtų mirčių dėl širdies ligų Lietuvoje ir sveikų žmonių gyventų daugiau?

Ž.PETRULIONIENĖ: Pagrindinė problema jau buvo įvardyta. Tai požiūris į savo sveikatą, kol ligos dar nėra. Antra problema - didelis rizikos veiksnių, sukeliančių infarktą, paplitimas mūsų visuomenėje ir pastangų tuos rizikos veiksnius nugalėti nebuvimas. Tai ne vien tik medikų darbas, tai yra visos visuomenės reikalas.

Jeigu šiandien bebaigiantys mokyklą 18-mečiai, 20-mečiai jaunuoliai jau žinos, kaip sveikai gyventi, kaip išvengti širdies kraujagyslių ligų, po keliolikos metų mes matysime labai žymų sergamumo ir mirtingumo kreivių kritimą. Visų šalių, kur pasisekė nugalėti šias ligas, pavyzdys rodo, kad reikia 10-20 metų, kad tokios sveikatinimo investicijos pagaliau duotų rezultatų.

Dar vienas dalykas, apie ką mes šiandien nekalbėjome, bet kiekvienas turi žinoti - tai miokardo infarkto pirmieji simptomai. Mes nekalbėjome apie „auksines“ valandas, kad pajutus pirmuosius simptomus reikia labai skubiai atvykti į gydymo įstaigą. Šiais laikais ir Lietuvoje miokardo infarktas nebelaikomas mirtina liga. Jeigu pirmosios pagalbos tinklas labai platus ir gerai organizuota pirmoji pagalba, jeigu visur yra defibriliatoriai, žmogų galima išgelbėti.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"