1 nuotr.Lietuvių mokslininkų komanda dirba su dirbtiniais baltymais, iš jų ne tik gamindami dirbtines ragenas, bet ir sudarydami prielaidas ateityje gydyti odos ir net nervinių audinių pažeidimus. Taip pat - auginti organoidus, kurie ateityje galėtų būti sėkmingai panaudoti vaistų, kosmetikos, buitinės chemijos išbandymams. Tokius tyrimus atlieka jauna Fizinių technologijos mokslų centro nanoinžinerijos skyriaus vadovo dr. Ramūno Valioko vadovaujama prieš ketverius metus jo įsteigto startuolio "Ferentis" komanda.
Vilniaus pakraštyje, buvusiame Fizikos institute, įsikūrusioje nedidelėje laboratorijoje su jaunaisiais kolegomis pasitikęs žurnalistus mokslininkas prisiminė, kad viskas prasidėjo nuo pažinties ir europinio projekto, vykdyto su kanadiete biomedicinos profesore Mei Grifit (May Griffith), kuri yra dirbusi Linčiopingo universitete Švedijoje. Tame pačiame universitete disertaciją yra apsigynęs ir R. Valiokas.
"Pradėjome vykdyti bendrus tyrimus. Ji jau tuo metu buvo garsi pasaulyje, atlikusi pirmąją klinikinę studiją su pacientais Švedijoje, kuriems įsodino vietoj donoro akies ragenos savo sukurtą biosintetinę skaidrią medžiagą", - pasakojo R. Valiokas.
Iki šiol pacientams yra persodinamos tik mirusio donoro ragenos. Kaip aiškino mokslininkas, Vakarų pasaulyje tai nėra didelė problema, kadangi susirgimų nėra tiek daug, tad donorų pakanka. Tačiau besivystančiose ir šiuo metu stipriai ekonomiškai augančiose šalyse - pavyzdžiui, Indijoje, kur dažniausiai virusinės kilmės ragenos pažeidimai yra pagrindinė aklumo priežastis, tokios technologijos ypač laukiama.
"Daug terapijų visų pirma būna skiriama Vakarų rinkai, čia - Vakarų rinkai nėra tokio didelio poreikio, antraip didelės firmos gal būtų ir prieš mus susidomėjusios. Kita vertus, besivystančiose šalyse, kurios labai stipriai auga ekonomiškai, tai yra didžiulė problema", - sakė R. Valiokas.
Rodydamas nedidelį buteliuką su skystyje plaukiojančiu skaidriu į lęšiuką panašiu gaminiu, mokslininkas šypsojosi, kad technologinis sprendimas serijinei gamybai rastas, tačiau, pasak jo, technologija dar yra jauna. Todėl su partneriais vykdomi reikalingi priešklinikiniai tyrimai, ir prognozuoja, kad sėkmės atveju šios ragenos pacientams plačiai prieinamos galėtų būti po ketverių penkerių metų.
"Vaistinių medžiagų sėkmės kelias iki pirmų rezultatų, iki įdiegimo, paleidimo į pardavimą yra apie 12 metų, kai kada - ilgiau. Mes esame maždaug 7-9 metuose nuo to, kai kolegė paskelbė pirmuosius darbus. Nors technologija jauna, mes jau dirbame su įvairiais partneriais, pavyzdžiui, Kanadoje, Švedijoje, Indijoje, kur yra labai stipriai domimasi", - pasakojo R. Valiokas.
Mokslininkas vaizdžiai pasakojo, kad pati technologija yra susijusi su sėkmingu kolageno panaudojimu.
"Kolagenas yra baltymas, kurio mūsų kūnas turi labai daug - plaukai ir oda ir kiti audiniai savyje turi daug kolageno, kuris svarbus sudarant tiek kietas medžiagas, kaip nagai, ar minkštas, kaip kremzlės. Tai yra jungiamojo audinio svarbus statybinis blokas", - paaiškino R. Valiokas.
Mokslininkas neslėpė, kad nors ji ir dažnai randama, gamybos technologijų požiūriu tai yra gana bjauri polimerinė medžiaga.
"Ji turi savo tvarką, kaip ji organizuojasi, bet jei bandytum kaip kubelius dėlioti, tai jie "susisuka" ir galiausiai tokiu būdu prarandama ne tik reikalinga gaminio forma, bet ir skaidrumas", - iššūkius, su kuriais susidūrė mokslininkai, kurių tikslas buvo sukurti skaidrią rageną, paprastai bandė paaiškinti R. Valiokas.
Pasak mokslininko, kanadietei M. Grifit pavyko užauginti kolageną ne žmogaus ląstelėse, iš jo buvo pagamintos ragenos, kurias pacientai gavo, ir buvo įrodyta, kad jos sėkmingai pritapo. Dar daugiau kolageno žaliavos yra maisto pramonės gyvulinėse atliekose.
Tą pastebėjo mokslininkai, kurie dar praėjusį dešimtmetį su entuziazmu ėmėsi ieškoti, kuo pakeisti plačiai medicinoje įvairiems implantams naudojamą plastiką, kuris per tam tikrą laiką pradeda irti ir tai sukelia organų praradimus bei kitus nepageidaujamus poveikius, susijusius su toksiškumu, vėžinių procesų skatinimu.
"Bet gyvulinės kilmės medžiaga visą laiką yra biorizika, kad gali iš donoro atsinešti virusus arba kitokius bioužkratus, kurie yra nevaldomi. Dėl to labai greitai buvo sustota", - pasakojo R. Valiokas.
"Ferentį" įkūrę mokslininkai sugebėjo pagaminti ir patentuoti visiškai sintetinį kolageno pakaitalą mėgintuvėlyje. Rodydamas į laboratorijoje stovintį aparatą, mokslininkas aiškino, kad dabar tą jau galima daryti su automatine sintezės mašina.
Vilniuje dirbanti nedidelė "Ferentis" mokslininkų komanda siekia tobulinti medžiagą, kad ląstelės, organizmas ją geriau atpažintų, taip pat panaudoti ją ne tik ragenoms, bet ir kitiems organams, audiniams organizme atkurti.
Be kolageno, dėdamas ant stalo indelius su vizualiai identiškai atrodančiais baltais milteliais, mokslininkas vardino: čia - fibronektino, o čia - laminino pakaitalas.
Pasak mokslininko, potencialūs klientai iš Jungtinių Valstijų nagrinėja, kaip šiuos sintetinius baltymus galėtų pritaikyti gydydami odos pažeidimus, nudegimus. Vienas Jungtinės Karalystės universitetų domisi galimybėmis medžiagą panaudoti mikrolygmeniu atauginti stuburo nervų pažeidimus, norint atkurti judesį. Nedidelė Vokietijos kompanija šiuos sintetinius baltymus išbando kepenų modeliams auginti.
Patys lietuvių mokslininkai mato savo patentuotų išradimų panaudojimo galimybes auginant organoidus, kurie leistų tyrinėti chemines ir vaistines medžiagas nenaudojant gyvūnų.
"Daugelyje valstybių, o Europos Sąjungoje visoje, draudžiama naudoti gyvūnus išbandant, pavyzdžiui, naujas medžiagas, skirtas buitinei chemijai arba kosmetikai", - sakė R. Valiokas.
Pasak jo, už šio poreikio slypi ne tik etiniai, bet ir ekonominiai argumentai, nes tyrimai su gyvūnais ne tik ne visais atvejais yra leidžiami, bet ir brangūs.
"Dabar yra didelis susidomėjimas auginti tokio tipo organoidus, jie leidžia medžiagas kompleksiškai išbandyti ankstyvojoje stadijoje, daug patikimesniu lygmeniu", - sakė R. Valiokas.
