Nėra GMO, nereikia ir tyrimų

- Europos Parlamentas susirūpinęs, kad šalys vis dar pesticidus naudoja netausiai, o Vokietijoje atliktas tyrimas šokiruoja: per 27 metus skraidančių vabzdžių sumažėjo daugiau nei 75 proc. Kokia situacija Lietuvoje dėl pesticidų poveikio vabzdžiams?

- Mes planavome tirti, bet juk Lietuva antra nuo galo pagal mokslo finansavimą tarp ES šalių. Mokslui skiriama 10 kartų mažiau lėšų, skaičiuojant procentais nuo BVP, nei, pavyzdžiui, Izraelyje. Kaip žinote, Lietuvoje tyrimai finansuojami konkursiniu būdu, aš ir pats prieš porą metų buvau pateikęs projektą ištirti Lietuvos vabzdžius-apdulkintojus, tačiau toks projektas nebuvo finansuotas. Vilniaus universitetas yra siekęs atlikti tyrimus apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį apdulkintojams ir kitiems vabzdžiams, - tačiau šis projektas irgi nebuvo finansuotas. Tad Lietuvoje mokslinių tyrimų prioritetai yra ne apdulkintojai ir GMO. Taigi duomenų neturime, mes galime tik bendrai pasakyti, kad Lietuvoje yra apdulkintojai ir kad vyksta pokyčiai.

Žinoma, mes galime šiek tiek lygintis su Vokietija, nes klimatas panašus, rūšys panašios. Tik Lietuvoje intensyvaus žemės ūkio plotų yra mažiau nei Vokietijoje. Daugiau natūralių vietovių. Tačiau kalbant apie intensyvius šalies ūkius, ten pesticidų galimai dar daugiau naudojama nei Vokietijoje. Pas mus juk mėgstama užtikrintai purkšti, kad nieko nebeliktų. Tačiau pas mus yra ekologinių ūkių. Yra tokių, kurie nėra gobšūs.

Iš bendro supratimo galiu pasakyti, kad pas mus situacija mažiau grėsminga nei Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, - tose šalyse daugiausia tyrimų daryta ir jos jau skambina pavojaus varpais. Tačiau pas mus buvo daryti tyrimai dėl buveinių pokyčių, pavyzdžiui, natūralių pievų Lietuvoje tragiškai mažėja. Anksčiau natūralios pievos buvo palaikomos ganymu, o dabar karvių mažėja, o tos, kurios liko, gyvena kompiuteriais valdomose fermose. Taigi pievos natūraliai užauga mišku. Blogiausia Lietuvoje su pievų organizmų kompleksais, pievų augalais, gėlėmis, bitėmis, vabalais.

Laukinių bičių Lietuvoje yra daugiau nei 300 rūšių. Jos - pagrindinės laukinių augalų apdulkintojos. Nykstant pievoms, nyksta ir bitės. Miške jos nesiveisia, bitėms lieka menki pievų fragmentai. Jeigu kalbame apie žemės ūkio plotus, tai bičių kolonijos formuojasi pakelėse, palei melioracijos griovius. Tačiau čia pagrindinis blogis - pesticidai, nes purškiant lauką, aišku, niekas griovių nesaugo ir juos nupurškia.

Vokietijoje atsižvelgiant į vietinių apdulkintojų poreikius, sudaryti net žydinčių augalų mišiniai, jie sėjami pakelėse, apsauginėse zonose aplink laukus. Taip sudaromos sąlygos išlikti apdulkintojų - bičių, žiedmusių - populiacijoms. O dabar populiariausia Lietuvoje yra veja, šienavimas, tai vabzdžiams nepalieka galimybių.

- Pasakykite nuoširdžiai, neima pyktis, kad užsienyje tyrimai daromi, rūpi gamta, kartu ir mokslininkai savo srityje gali tobulėti, o pas mus svarbiausia tik „pavalgyti“?

- Mūsų valdžia yra tokia pat, kaip ir mes. Mes esame valstiečių tauta ir pas mus nėra tyrimų tradicijų. Pavyzdžiui, anglai visą gyvenimą tyrė pasaulį, statė laivus, kad ištirtų naujas teritorijas. Amerikiečiai nusiuntė milijardą dolerių kainuojantį palydovą į Plutoną, padarytos dvi jo nuotraukos. Kas iš tų nuotraukų? Nei ant duonos užsitepsi, milijardas išmestas į kosmosą, bet amerikiečiams širdies neskauda. O Lietuvoje kitoks požiūris. Mokslas yra ilgalaikės investicijos, taip, jos iš karto neatsiperka. Tačiau žinojimas mums leidžia priimti sprendimus, duodančius tiesioginės naudos. Aš pats esu dirbęs užsienyje, dirbau ir Europos Komisijoje, dirbau Olandijoje, Amerikoje, Anglijoje. Geriausi mano studentai išvažiuoja ir dirba užsieniuose. Aišku, ima savotiškas pyktis.

- Bet jūs galiausiai Lietuvoj?

- Vis tiek kiekvienas paukštis turi savo lizdą, reikia jį gerinti. Pabėgt „ant visko gatavo“ yra lengviausia. Pas mus irgi galima gyventi, negaliu visko tik juodomis spalvomis piešti. Tačiau moksliniuose tyrimuose ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi. Lietuvoj gal svarbesnių dalykų yra. Gal svarbiau šalies įvaizdžio formavimas.

***

KOMENTARAS

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas: GMO kultūros Lietuvoje neauginamos. Vyriausybės programoje nurodyta kad „laikysimės griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (draudimo) Lietuvoje politikos. Prioritetą teiksime pastangoms išsaugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę - žemės ūkio gamyboje nebus leista naudoti GMO“. Pasėliuose niekada nebuvo rasta GMO. Taigi tirti GMO poveikį vabzdžiams neturime galimybių (nėra GMO, nėra ir poveikio). “