Nevyriausybinių ir pacientų organizacijų atstovai siekia įtikinti šalies valdžią, jog šlapimo nelaikymas yra rimtas sveikatos sutrikimas, kuriam gydyti būtina skirti kiek įmanoma daugiau pastangų.
Pasak kasmet Tarptautinę inkontinencijos savaitę rengiančio VšĮ "Inkocentras" vadovės Jurgos Misevičienės, daugumoje Europos Sąjungos valstybių šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, yra pripažįstamas susirgimu, todėl nuo to kenčiantys pacientai gali tikėtis tiek chirurginio ar medikamentinio gydymo, tiek gyvenimo kokybę gerinančių gaminių.
Tuo tarpu Lietuvoje, anot jos, šis sutrikimas nelaikomas diagnoze.
"Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasos laikosi pozicijos, jog šlapimo nelaikymas nėra rimta sveikatos problema. Šlapimo nelaikymas pas mus nėra laikomas diagnoze, o laikomas tik tam tikrų ligų simptomu. O tai iš principo yra liga", - teigia ji. Pasak J. Misevičienės, "Inkocentras" ir partneriai jau ne vienerius metus derasi su valdžios institucijomis dėl šlapimo gaminių kompensavimo tiems, kam to labiausiai reikia, bei dėl chirurginio gydymo kompensavimo iš Ligonių kasų.
Anot jos, nekompensuojant reikalingų medikamentų, susidaro tokia situacija, kad dauguma inkontinencijos problemą turinčių asmenų dėl šio sutrikimo yra nepajėgūs dirbti, o socialinėms pašalpoms valstybė išleidžia dar daugiau lėšų.
J. Misevičienės teigimu, 170 tūkst. litų per metus galėtų išsaugoti tokių ligonių orumą ir leistų jiems visaverčiai gyventi ir dirbti.
"Inkocentro" vadovė sakė, jog "nėra blogai kalbėti apie šlapimo nelaikymą, blogai - nieko nedaryti".
Anot jos, šlapimo dažnai nelaiko insultą patyrę žmonės. Jos teigimu, jie turi kovoti ne tik už teisę gyventi, bet ir už teisę išlikti oriais.
Insultą patyrusio žmogaus artimieji turi papildomai ieškoti kelių šimtų litų šlapimo sugėrimo gaminiams įsigyti, nes šiuo metu valstybė kompensuoja tik vieną per parą. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, jog šlapimo nelaikančiam žmogui per parą reikia bent 3 sauskelnių ar įklotų.
"Šlapimo nelaikymas yra šalia tokių ligų kaip Alzhaimerio liga ar insultas pagal tai, kaip yra sužalojamas žmogaus gyvenimas. Tai ir socialinės, ir psichologinės, medicininės bei seksualinės problemos", - kalbėjo J. Misevičienė.
Onkologinių pacientų asociacijos atstovas Šarūnas Narbutas kalbėjo, kad Lietuva yra viena iš "pirmaujančių" valstybių ES pagal didėjančią socialinę atskirtį.
Anot jo, kaimyninės šalys atsižvelgė į PSO rekomendacijas ir pradėjo efektyviai spręsti šią problemą.
"Mes tuo tarpu vis dar galvojame, kad problemą išspręsime savaip, ir nesigiliname, ką sako pasaulis ir Europa bei kas yra minimalus standartas, kurio turėtume siekti", - sakė jis.
Pasak Š. Narbuto, tai, kad inkontinencija yra laikoma tik vienu iš simptomų, sudaro sąlygas tam, kad ne visi šlapimo nelaikantys pacientai gauna ir tą vieną kompensuojamą priemonę.
"Atsiranda daug biurokratinių svarstymų, ar verta kompensuoti tą pakuotę papildomai prie tam tikros onkologinės ligos ar neurologinio susirgimo", - teigė jis.
PSO duomenimis, šlapimo nelaiko 4-8 procentai žmonių visame pasaulyje, tai sudaro apie 400 mln. žmonių. Lietuvoje tokių asmenų galėtų būti daugiau nei 300 tūkst.
