Sunkią ligą suvaldęs ukmergiškis: lengviau būdavo tiesiog nekvėpuoti

Kaip pasakoja B. Kaselis, jis kasmet stodavo į sunkią kovą už gyvenimą - paūmėjus ne tik negalėdavo kojos iš namų kelti, bet net ir nusiskusti. Sunkūs dusulio priepuoliai jį guldė į patalą.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių tokių pacientų, o pasaulyje - net 384 mln.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga - tai sunki plaučių liga, kuriai progresuojant žmogus dėl didelio dusulio nebegali atlikti ir paprasčiausių buities darbų.

Naujausiais Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos duomenimis, LOPL yra ketvirta mirties priežastis pasaulyje, Lietuvoje - penkta. Liga nepagydoma, tačiau jos progresavimą galima pristabdyti pakeitus gyvenimo būdą ir reguliariai vartojant vaistus. Deja, Lietuvoje net 9 iš 10 pacientų nesigydo.

Ponas Bronislovas - ne iš tokių. Judėjimas, kasmetinis poilsis prie jūros, pozityvus nusiteikimas ir reguliarus vaistų vartojimas pristabdė ligos progresavimą, todėl ir kalbėti apie ją dabar lengviau.

Pasak vyro, jis ir į darbą kasdien eidavo po 6 kilometrus, ir pajudėdavo, ir pinigų sutaupydavo. Tačiau užklupusi sunki plaučių liga maršrutą gerokai sutrumpino.

„Būdavo, paeinu kokį kilometrą ir pradedu dusti. Paskui jau tik 500 metrų įstengdavau nueiti, kol galiausiai naktį į lovą nebegalėdavau įlipti - tekdavo per naktį praklūpėti prie lovos. Tiesiog taip užspausdavo, krūtinę skaudėdavo, kad nei įkvėpti negalėdavau - užspausdavau nosį, kad bent minutę nereikėtų kvėpuoti“, - ligos paūmėjimus prisimena B. Kaselis.

Apie save paūmėjimai pranešdavo iš anksto - gerklėje atsirasdavo gargaliavimas, kaip ponas Bronislovas sako, gaidžiai giedot gerklėj pradėdavo. Per mėnesį paūmėjęs dusulys taip sustiprėdavo, kad jis nė rankos pakelti negalėdavo nedusdamas. Dažniausiai gydytis tekdavo ligoninėje.

„Dabar man tik 16 metų iki šimto beliko. Ligų daugiau yra, cukraus daugoka, bet kad mėgstu saldžiai pavalgyti. Pasigydau nuo cukraligės, ir gerai. O plaučiai, nežinau, ar pasveiko, ar kas“, - sako B. Kaselis.

Kaip mano jis pats, padėjo aktyvus gyvenimo būdas, nes net sirgdamas stengdavosi kuo daugiau vaikščioti, atostogauti prie jūros, vartoti paskirtus vaistus.

„Daugiau vaikščioti, daugiau dirbti, negulėti ir turėti planų į priekį, nors, sako, kad pensininkai planuot tik tris dienas į priekį gali, nes Dievas nuo „taburetkos“ nuvirs iš juoko“, - toks ukmergiškio gyvenimo receptas.

Kaip skelbė ELTA, LOPL dažniausiai diagnozuojama 40 metų ir vyresniems pacientams. Dauguma jų - ilgą intensyvaus rūkymo patirtį turintys vyrai arba moterys.

Rūkymas yra pagrindinis LOPL rizikos faktorius. 2017 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 8 iš 10 LOPL pacientų ligą sukėlė rūkymas.

Susirgti šia sunkia liga taip pat rizikuoja ir gyventojai, daug laiko praleidžiantys užterštame ore bei juo kvėpuojantys.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Elenos Jurevičienės, LOPL - klastinga liga, ilgai nepasireiškia jos simptomai. Pacientą gali varginti tik rytais pasikartojantis kosulys, dažnai vertinamas kaip rūkymo pasekmė. Ligai progresuojant dusulys ir kiti LOPL simptomai neretai priskiriami kitoms ligoms, dažniausiai - širdies. Be to, sutampa ir abiejų ligų pagrindinis rizikos faktorius - rūkymas.

„Jeigu žmogus yra rūkantis ir jam per 40 metų, jis turėtų profilaktiškai tikrintis dėl LOPL. Kuo anksčiau pradėsime šią ligą gydyti, tuo didesnė tikimybė, kad ji neprogresuos ar progresuos lėčiau. Labai svarbu su pacientais kalbėti ir apie rūkymą, nes jeigu pacientai nemeta rūkyti, deja, ir vaistų poveikis silpnesnis, ir liga progresuoja greičiau“, - sako VUL Santaros klinikų pulmonologė.

Gydytoja pabrėžia, kad medikamentinis gydymas turi būti reguliarus, jis padeda sumažinti ligos paūmėjimų riziką ir pristabdys ligos progresavimą.

Gera žinia pacientams, kad nuo spalio mėnesio Sveikatos apsaugos ministerija į 100 proc. kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukė ir naujos kartos vaistus LOPL gydyti.