Šunų ir žmonių nervai ne geležiniai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 9 šių metų mėnesius nuo gyvūnų nukentėjo net 5 tūkst. 354 asmenys. Gyvūnai apkandžiojo ir sužalojo 1 tūkst. 480 vaikų. Apmaudu, bet netaikių kontaktų vis daugėja. Trijų vasaros mėnesių statistika bauginanti - gyvūnai užpuolė ir sukandžiojo net 2 tūkst. 159 žmones.

Labiau pasisekė tiems, kuriuos apkramtė ar sužalojo nuo pasiutligės vakcinuoti, žinomi šunys ar katės. Jiems bent nereikėjo 5 kartus skiepytis ir gyventi baimėje spėliojant, ar agresyvus gyvūnas nebuvo užsikrėtęs.

Per 9 šių metų mėnesius 10 žmonių apkandžiojo pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai. 4 žmonės nukentėjo nuo šia liga jau užsikrėtusių naminių gyvulių.

Įkandus bet kokiam gyvūnui, medikai pataria būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, kur bus įvertinta galima rizika ir skirtas profilaktinis pasiutligės vakcinacijos kursas. ULAC centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistas Giedrius Foktas teigia, kad nuo pasiutligės 5 kartus skiepijama nemokamai, vakcinacija yra neskausminga.

Kaltę dalija pusiau

Panevėžio ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Robertas Lapka teigia, kad kiekvienais metais ligoninėje tenka gydyti itin sunkias traumas dėl susidūrimų su gyvūnais patyrusius žmones. Laimė, tokių būna ne itin daug.

Dažniausiai traumuojamos rankos ir kojos, žmonės susipyksta ir su savais, ir su svetimais augintiniais. Dideli šunys garbaus amžiaus silpnesnius žmones pargriauna, todėl griūvant įvyksta ir sunkių traumų, lūžta šlaunikaulio kaklelis ar galūnių kaulai, traumatologams tenka siūti žaizdas ir net sausgysles.

Pati sunkiausia trauma buvo atviras blauzdos kaulų lūžimas. Nelaimė įvyko, kai neblaivus vyras pro skylę tvoroje lindo į teritoriją, saugomą rotveilerio. Vyriškio gyvybei buvo iškilęs didžiulis pavojus.

„Konfliktų su šunimis be priežasties nebūna. Nukentėjusios močiutės pasakoja tik mosikavusios lazda, tačiau dažnai nepasako visos tiesos, ką darė savam ar svetimam sargui. Konflikto iniciatyva dažniausiai kyla iš abiejų pusių. Dantis ir nervus turi visi - ir žmonės, ir gyvūnai“, - teigia traumatologas.

Nusideda kiemsargiai ir kilmingieji

Kodėl nuo šunų nukenčia tiek daug gyventojų, „Respublika“ klausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos, veterinarijos gydytojos Rasos Sirutkaitytės.

Gydytoja pripažįsta, kad apkandžiojimų statistika yra gąsdinanti, tačiau neatmeta tikimybės, jog žmonės dabar tiesiog dažniau kreipiasi į gydytojus, nesigydo sužalojimų patys. Kuri pusė kaltesnė, veterinarijos gydytoja nesiryžta teigti: „Žmogus pats dažnai išprovokuoja konfliktą erzindamas šunį, lįsdamas prie gyvūno, kai jis ėda, miega, prie kalės su mažais šunyčiais. Nepažįstamajam labai neatsargu įeiti į valdą, kurią saugo šuo. Dažnai kyla incidentų tiesiog žaidžiant. Kai netyčia gyvūnui sukeliamas skausmas, jis gali impulsyviai sureaguoti ir įkąsti net šeimininkui“.

Veterinarijos gydytoja teigia, kad šuniui labai svarbi jo teritorija, kurią jis saugo. Pririštam keturkojui ji nedidelė, palaidam gali būti ir didesnė. Svetimo įsibrovimas gali baigtis skausmingai.

Netoleruoja žiauraus elgesio

Veterinarijos tarnybos gauna pranešimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Aplinkiniai jau nenutyli matydami skriaudžiamus gyvūnus. Agresyvūs žmonės silpnesnius už save muša, numeta nuo tiltų, pakaria, palieka vienus šaltyje ir be maisto negyvenamose sodybose, sodų nameliuose. Už smurtą baudžiama administracinėmis baudomis, o jei konflikto išspręsti negalima, gyvūnai gali būti net konfiskuoti.

Veterinarijos gydytoja džiaugiasi, kad žiaurus elgesys su gyvūnais jau nėra norma, tokie faktai iškyla į viešumą, kaltininkai sulaukia bausmės. „Lietuviai myli šunis. Vilniuje jau yra viešbučių gyvūnams, kai kurios kavinės leidžia lankytojams įeiti su savo augintiniais, jau turime atskiras kapines gyvūnams. Reikia sugyventi su šunimis - vietos visiems užteks“, - tvirtina gydytoja.

Kas tikrasis šeimininkas?

Kaip išvengti konfliktų su savais ir svetimais augintiniais, ką daryti, kad užpuolus šuniui nukentėtume kuo mažiau, pataria Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė.

- Kodėl šunys sužaloja norėjusius juos tik paglostyti?

- Žmonės nemoka glostyti šunų, prie jų prisiartinti. Pirmiausia reikia leisti šuniui jus apuostyti, įsitikinti, kuo kvepiate, kokią informaciją perduodate. Susipažįstant atsargiai ištiesiama ranka atverstu delnu. Šuo glostomas tik sprando, o dar geriau - šonų ir nugaros srityje. Juk ir žmogui nepatiktų, jei kas nors glostytų pakaušį, aplink akis ar dantis.

Didžiausia klaida, kad žmonės nepaklausia šeimininko, ar galima paglostyti jo šunį. Gali būti, kad gyvūnas yra dresuotas saugoti šeimininką, šuo gali būti alkanas, nenusiteikęs bendrauti.

- Kodėl šunys tampa agresyvūs ir puola šeimininkus, net kūdikius?

- Tokia nelaimė gali įvykti, jei šeimininkas dar mažam šuniukui nesugebėjo išaiškinti, kas yra ir amžinai bus šios gaujos - šeimos - vadas. Vadas visada žmogus, o šuo - ant žemiausio hierarchijos laiptelio. Kai auklėjant šunį ši taisyklė praleidžiama, šuo užima vado vietą.

- Ar patvirtintas agresyvių šunų sąrašas, kuriame įrašyta 10 veislių šunų, yra pakankamas?

- Sąrašas yra beprasmis, neveiksmingas. Dauguma Europos šalių jo atsisakė. Kanda ne veislės, o šuo. Dažniausiai kanda dėl to, kad šeimininkas tinkamai neišauklėjo. Kinologai įsitikinę, kad dažniausiai kanda baikštūs, prastai ar visai neauklėti šunys. Juk dantis turi ir mažas taksiukas, ir didžiulis Rytų Europos aviganis.

- Ar reikėtų apriboti šunų kiekį daugiabučiuose?

- Klausimą formuluočiau kitaip. Ar daugiabučio gyventojai turėtų smerkti savo kaimyną, kuris nesusirenka šuns išmatų, paleidžia jį lakstyti be pavadžio, neauklėja, tinkamai neprižiūri? Atsakymas - taip. Tokį kaimyną reikėtų draugiškai visiems padresuoti. Manau, reikia griežtinti šeimininkų atsakomybę, visomis įmanomomis priemonėmis šviesti visuomenę, kaip elgtis su gyvūnais. Juk mes, žmonės, patys šunis prisijaukinome, mes dėl jų elgesio esame atsakingi.

- Patarkite, kaip elgtis, jei vis dėlto susidūrėme su nedraugiškai nusiteikusiu šunimi?

- Sustingti. Nebėgti. Nežiūrėti šuniui į akis - tai provokacija. Nerėkti. Nemosikuoti rankomis. Jei yra siena, prisiploti prie jos - taip galima apsaugoti veidą ir vidaus organus. Sukryžiuoti rankas kaklo srityje, kad nepažeistų svarbių gyvybinių venų. Labai svarbu neskleisti baimės kvapo. Jei loja ir rengiasi kąsti paprastas kiemsargiukas, kartais pakanka pasilenkti prie žemės, tarsi ieškotumėte pagalio. Jei puola dresuotas, gali pakakti griežtos komandos: „Fu“.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"