Vasara - gamtos gėrybių metas

Kokias vaistažoles galima rinkti vasarą?

Vaistininkas žolininkas Marius Lasinskas pataria kokias žoleles galima šiuo metu rinkti ir kaip jas džiovinti. Šiuo metu galite prisirinkti: siauralapio gauromečio žolės (t.y. lapai, žiedai ir stiebo viršutinė dalis), ieškokite jos miškų kirtimuose, sausose vietose, net pajūrio kopose gali augti; liepų žiedų, paprastųjų raudonėlių žolės (kur jo reiktų ieškoti, parodo jo lotyniškas pavadinimas oros - kalnas, ganum - pažiba; todėl jo ieškokite kalnų pašlaitėse, apšviestose saulės spindulių); drėgnose, šlapiose vietose rinkite pelkinę vingiorykštę; jau galite pradėti ieškoti smėlyninio šlamučio, kuris mėgsta sausas vietas, ypač gausu Dzūkijoje. Soduose galite rinkti: vaistinių medetkų žiedus (žinoma, juos reikia auginti, nes gamtoje savaime neauga), dirvinio asiūklio žolę, dilgėlių, o rudeniop ir sėklų, mėtų lapus ir daug kitų vaistinių ir maistinių augalų.

Kokiose vietose patariame rinkti vaistinius augalus?

Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami.

Ką svarbu žinoti norint džiovinti ir paruošti augalus saugojimui?

Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus, apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį. Čia yra bendri patarimai, tačiau kai kuriuos augalus reikia rinkti kiek kitaip, taip pat dar galite pažiūrėti specialiose literatūrose kokia yra mėnulio fazė ir kokius augalus tada rinkti. Jei gerai surinkote augalus, tuomet jie gerai ir džius, bet dažniausiai reikia dar pasistengti sukurti tokias džiovinimo sąlygas: gerai vėdinama patalpa (pvz. malkinė, palėpė), ne tiesiogiai ant saulės spindulių, bet turi būti pakankamai šilta ir sausa. Saugoti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies.

Kuo naudingi vaistiniai augalai?

Siauralapio gauromečio lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiuose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.

Paprastieji raudonėliai - jau daug amžių yra žinomi ir plačiai naudojami vaistiniai augalai. Seniausiai jų antpilu buvo gydomi virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaito skyrimąsi skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių.

Pelkinės vingiorykštės augalas vertingas tuo, kad turi stiprių priešuždegiminių, priešvirusinių savybių. Jis kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas, todėl yra natūralus aspirinas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų. Vingiorykštė priskiriama prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes šio augalo lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmą. Vingiorykštė puikiai tinka esant peršalimui, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis smėlyninis šlamutis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (skatina apetitą, virškinimo sistemos liaukučių sekreciją, gerina maisto medžiagų rezorbciją), esant tulžies pūslės akmenų uždegimui (skatina akmenų pasišalinimą). Augalas taip pat skatina šlapimo pasišalinimą, tinkamas sergant hepatitu.

Vaistinių medetkų preparatai slopina uždegimus, spartina audinių granuliacijos procesus. Gerai gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina jaudulį, kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą. Geriamieji medetkų preparatai skiriami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.

Dilgėlės - tai viena vertingiausių ir svarbiausių vaistažolių, randamų gamtos vaistinėje. Joje yra didelis kiekis geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste, gydo alerginius odos bėrimus ir nervinės kilmės egzemą. Dilgėlė stiprina inkstus bei kepenis, padeda pašalinti atliekas ir kenksmingas medžiagas bei toksinus iš organizmo. Ši vaistažolė naudinga gydant žvynelinę (psoriazę), nes pagerina kraujotaką bei suteikia organizmui mineralinių medžiagų, mažinančių skausmą bei uždegimą. Dilgėlėse esančias veikliąsias medžiagas vertino ir gydymui taikė Avicena XVI amžiuje - dilgėlės lapų nuoviru stabdė plaučių, žarnyno bei gimdos kraujavimus. Ši vaistažolė, ypatingai pasitarnavo karo laikotarpiu. Šiuo metu jau galima prisirinkti ir dilgėlių sėklų. Dilgėlių sėklose yra vitamino C bei riebalinio aliejaus. Verta pabrėžti, jog dilgėlėse vitamino C yra 2,5-3 kartus daugiau negu citrinose.

Uogų nauda sveikatai

Uogų, kaip ir vaistažolių, nerekomenduojama rinkti pamiškėse, šalia kelių. Geriausia jas rinkti pintinėse ir ne storesniu nei 30 cm sluoksniu. Liepos mėnesį miškuose dar būna žemuogių. Šios uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio. Žolininkai juoduosius serbentus plačiai naudoja gydymui. Jie švelnina moterims priešmenstruacinį sindromą (PMS) ir menopauzės simptomus. Juodieji serbentai yra diuretikas, jais gydomas peršalimas. Iš uogų ir serbentų krūmų lapų gaminami vaistai, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Iš džiovintų ar žalių lapų gaminama skani arbata. Žiemą užšaldytuose juoduosiuose serbentuose vis dar apstu vitaminų. Netgi iš džiovintų juodųjų serbentų lapų galima išsivirti vitaminizuotos arbatos.

Liepos mėnesį nokstančios gardžios vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.