Užvakar Vyriausybės pasitarime vėl buvo svarstoma tema dėl Bibliotekų įstatymo pataisų ir papildymo projekto. Jo atžvilgiu Kultūros ministerijos ir bibliotekininkų nuomonės išsiskyrė nuo pradžių: ministerija atkakliai siūlo priimti Bibliotekų įstatymo pakeitimus, bibliotekininkai, įvertinę didelius jų veiklos pokyčius, - rengti naują redakciją ir kuo skubiau.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, neslepia apmaudo, kad nėra įsiklausoma į bibliotekininkų bendruomenės nuomonę:
„Tarsi mes būtume visiškas nulis. Pirmasis mūsų susitikimas su kultūros ministru, įvykęs jo kadencijos pradžioje, mums suteikė gražių vilčių, tačiau dabar aš neįsivaizduoju, kodėl viskas klostosi būtent taip. Liepos 16 dieną svarstant Bibliotekų įstatymo pataisas Vyriausybės atstovų posėdyje pareiškėme, kad bibliotekininkų bendruomenė turėtų žinoti apie įstatymo pakeitimus, juos svarstyti, teikti pasiūlymus ir turėtų būti atsižvelgiama į Bibliotekų tarybos nuomonę, tačiau nepraėjus nė savaitei gavome žinutę, kad 22 dieną Vyriausybės pasitarime vėl bus svarstomas klausimas dėl Bibliotekų įstatymo pakeitimo projekto. Tai verčia mane manyti, kad bibliotekų bendruomenė yra ignoruojama, ir tiek.
Kai balandžio mėnesį Bibliotekų įstatymo pakeitimų projektas buvo pateiktas Vyriausybei, išsakėme savo poziciją vadovautis sisteminiu požiūriu ir svarstant Bibliotekų įstatymo pataisas keisti ne atskiras nuostatas, bet parengti visą Bibliotekų įstatymo redakciją, įtraukiant į svarstymą strateginę reikšmę bibliotekų veiklai turinčius įstatymus: LR informacijos visuomenės paslaugų įstatymą ir LR valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą. Tam tikslinga suformuoti ekspertų grupę, kaip buvo nutarta Lietuvos bibliotekų tarybos posėdyje. Taip pat Bibliotekininkų draugija siūlė atkreipti dėmesį ir į Valstybės kontrolės išvadas dėl programos „Bibliotekų renovacija ir modernizavimas“, kuriomis remiantis siūloma pirmiausia parengti ilgametę bibliotekų veiklos strategiją. Tokios nuomonės laikomės ir šiandien. Tačiau į mūsų argumentus neatsižvelgta. Mes kalbame, tačiau mūsų negirdi.
Bibliotekų taryboje yra aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių didelę patirtį, teorinių ir praktinių žinių, tačiau jų atstovas net nedalyvavo gegužę vykusiame pasitarime.
Dar mums skaudu dėl skaitymo skatinimo programos. Kalbama apie tai, kaip svarbu, kad žmonės skaitytų, kad reikia lavinti skaitymo įgūdžius, skatinti skaitymą, tačiau jai tebuvo skirta vos 100 tūkst. litų. Iš 143 projektų 73 parengė bibliotekos, labiausiai susijusios su skaitymo skatinimu, bet tarp 12 paremtų projektų bibliotekoms atstovavo tik keturi, joms iš viso teskirta 25 tūkst. litų; nemanau, kad bibliotekos parengė silpnus projektus. Jaučiamės labai apvilti. Juk norint, kad rastųsi įgūdis skaityti, jį reikia diegti ir lavinti nuo mažens.
Labai džiaugiuosi, kad jau aštunti metai Birštono viešoji biblioteka turi programą „Vasara su knyga“ (šiemet mus truputėlį parėmė mūsų savivaldybė), kviečiančią vaikus kartu skaityti knygas. Kasmet ši programa keičia temą, šiemet ji skirta tarmėms: skaitome ir žemaitiškai, ir aukštaitiškai, susitinkame su šiomis tarmėmis kalbančiais žmonėmis. Joje dalyvauja tiek birštoniečiai, tiek kurorte poilsiaujantys įvairaus amžiaus vaikai. Skaitome kartu ir tuos tekstus aptariame. Tai yra paskata vaikams paskui patiems pasiimti knygą ir perskaityti ją visą.
O dėl ministro ketinimų optimizuoti bibliotekų sistemą pasakysiu vienareikšmiškai: biblioteka turi būti kuo arčiau žmogaus, kuo arčiau lankytojo, kuo atviresnė - kuo patogesniu laiku: kad žmogus galėtų ateiti į biblioteką. Ir vienareikšmiškai pasisakau prieš mokyklų bibliotekų uždarymą, prieš kaimo bibliotekų filialų uždarymą. Mano nuomone, mes turėtume ne sakyti, kad štai apskričių viešosioms duokime daugiau pinigų knygoms, savivaldybių viešosioms bibliotekoms - mažiau, arba atvirkščiai, - bet turėtume galvoti, kaip daugiau duoti pinigų knygoms apskritai. Ir apskričių, ir savivaldybių bibliotekoms, kad bent susigrąžintume finansavimą knygoms į prieš krizę buvusį 2008 metų lygį. Turėtume galvoti, kaip išlaikyti bibliotekas ir jas stiprinti. Kategoriškai pasisakau prieš jų uždarymą, naikinimą. Sakysim, tokioje Suomijoje, kur daug kartų teko būti, iš tiesų ne visos mokyklos turi bibliotekas, bet ten puikiai veikia tarpbibliotekinė sistema. Taip, tiesa, ir pas mus yra tarpbibliotekinis abonementas, bet žmogus gali parsisiųsti knygą tik apmokėjęs pašto išlaidas, tai nėra patrauklu net vidutinių pajamų gyventojui. Gal tiesiog mes turėtume daugiau galvoti apie žmogų, apie tai, kad knyga kuo greičiau galėtų jį pasiekti. Ir jam pačiu priimtiniausiu būdu“.
