Brangiausi žmonės yra nelegalai

Valdančiosios partijos jau kone metus kalba apie būtinybę pasirašyti susitarimą tarp visų partijų, kuriuo būtų įsipareigota - priimsime tik tiek pabėgėlių, kiek atskiri mūsų veikėjai Lietuvos vardu įsipareigojo. Tačiau susitarimas įstrigo. Mat jei jį pasirašytų tik valdančioji koalicija, naudos nebūtų jokios. Nes niekas negali garantuoti, kad tokios pačios sudėties koalicija valdys Lietuvą ir po Seimo rinkimų.

Tačiau veikiausiai rezultato greitai nesulauksime. Liberalams, kurie ir taip neslėpdavo simpatijų nelegalams (nes žmonių, šalis besirenkančių ne pagal saugumą jose, o pagal ekonomikos lygį, pabėgėliais vadinti neapsiverčia liežuvis) dabar tikrai ne tai galvoje, konservatoriai visada valdantiesiems bando kišti pagalius į ratus nepriklausomai nuo to, ar pastarųjų siūlymai yra racionalūs ar ne.

Iš pradžių Lietuvai gali tekti susimokėti baudą tik už daugiau kaip tūkstantį nepriimtų svetimšalių. Tačiau kas gali paneigti, kad vėliau mums kvota nebus padidinta, o kartu ir finansinės sankcijos išaugtų? Nes mes negalime priimti svetimšalių, kai ir saviems žmonėms trūksta darbo, kai negalime jiems mokėti per visą gyvenimą uždirbtų pensijų, kurios nežeistų senjorų orumo ir t.t.

Už bent jau 1105 nelegalų priėmimą pasisakantys politikai moralizuoja, esą privalome taip pasielgti, nes negražu sulaužyti įsipareigojimus. Tačiau įsipareigojo pavieniai politikai, o ne Tauta. Užteko, kad savo nuomonę pareiškė du Seimo komitetai, du ministrai, prezidentė. Tai gal tegul jie ir priglaudžia nelegalus savo namuose ir moka pašalpas iš savų piniginių?

Be to, ne Lietuva sukėlė karus, nuo kurių nelegalai esą bėga (nors visiems aišku, kad dauguma jų ieško ne saugesnio, o turtingesnio gyvenimo), todėl niekas negali Lietuvos priversti atsakyti ne už savo klaidas. Negana to, Vokietija, savo kanclerės balsu pabėgėlius kvietusi pas save ir į visą Europą, dabar jau nusprendė mažinti jiems išmokas. Tai kas čia laužo savo įsipareigojimus?

Gerai, jei jau norime vykdyti saujelės politikų pasižadėjimus, kodėl negalime pasielgti kaip protingesnės valstybės: ne žadėti nelegalams aukso kalnus, o kaip tik juos įspėti, kad pas mus jie laukiami tik tol, kol baigsis karai jų tėvynėse, o ir per viešnagę jiems niekas nieko už dyką neduos. Kaip lietuviai turi net pašalpas (kad ir viešaisiais darbais) užsidirbti, taip mūsų svečius įspėti, kad ir jiems tai galios.

Neabejoju, kad tokiu atveju nė šimto pabėgėlių neatsirastų. O ir formaliai nebūtume sulaužę saujelės politikų valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų. Bet ne, elgiamasi priešingai. Net įvairiausios medžiagos užsienio kalbomis žadama parengti, kad tik nelegalų būtų prisiviliota dar daugiau.

Grįžtant prie susitarimo tarp partijų. Neabejoju, kad jį reikia pasirašyti kuo skubiau. Nes kuo toliau, tuo daugiau sankcijų Europos Komisija prisigalvos ir politikai vargu ar atsispirs šantažui, nes nebus raštiškai įsipareigoję saviems piliečiams elgtis priešingai. Atsilaikyti prieš Briuselio šantažą būtina bet kokia kaina. Nes priešingu atveju reikalavimai gali pasipilti kaip iš gausybės rago. Negi mes susimokėtume ir tuo atveju, jei Briuselis, pavyzdžiui, pagrasintų milijardinėmis sankcijomis valstybėms, kurios neatsisako savo suvereniteto?