Dr. A.Bosas: Sukčiai su kaklaraiščiais

VPK (Vertybinių popierių komisija) pagaliau pripažino, kad „DnB Nord“ bankas, teikdamas SASO (su akcijomis susietos obligacijos) platinimo banko skolintomis lėšomis paslaugą, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šią paslaugą teikė netinkamai.

Bankas sistemiškai nebuvo pasirengęs vykdyti strategijos platinimo ir taip pat negalėjo sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis.

Yra poveikio priemonių taikymo pagrindas, numatytas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 87 str. 1 d. 4 p. Atsakomybė už šiuos banko pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 95 str. 1 d. 2 ir 3 p.

Nors šiame sprendime faktologija ir teisinė dalis yra pakankamai išsami ir aiški, neaišku, kodėl VPK atlikti šį tyrimą ir priimti sprendimą prireikė daugiau nei dvejų metų nuo paskutinio sandorio sudarymo, kada praėjo terminai taikyti bankui poveikio priemones.

Bankas išsisuko nuo simbolinės baudos, bet ne nuo 640 apgautų klientų. Tai duoda vilties į gudrias „DnB Nord“ banko pinkles įtrauktiems klientams neprarasti įkeisto turto, depresuoti ar žudytis, o ginti savo teises teismuose grąžinant viską į pirminę padėtį, t.y. iki sandorių SASO pirkimo skolintomis lėšomis sudarymo. Posakis „iš neteisės negali gimti teisė“ privalo triumfuoti. Ar taip bus?

Tai priklauso nuo labai daug veiksnių. Pirmiausia - teismai. Teisinės tokių bylų praktikos Lietuvoje nedaug. Iki šiol teismai ne tik vertybinių popierių, bet ir bankroto ar restruktūrizacijos bylose daugiausia gina bankus, nors šie ir taip yra stiprūs, o ne Lietuvos įmonių ar gyventojų interesus. Taip lengviau ir ramiau. Be to, bankai turi kur kas daugiau finansinių galimybių pasisamdyti profesionalius advokatus, negu paskutinį būstą bankui užstatęs žmogelis ar to paties banko bankrutuoti priversta įmonė. Tuo tas pats „DnB Nord“ bankas ir giriasi, kad laimėjo administracinį teismą prieš VPK. Be abejo, teismui skųs ir šį VPK sprendimą. Šįkart, manau, bus sunkiau.

Taip pat labai gaila, kad, išaugus apeliaciniams skundams net keliolika kartų, dėl didelio užimtumo teismai dažniausiai priima sprendimus, nesivargindami gilintis į apeliacinio ieškinio esmę, o palikdami žemesnės instancijos sprendimą, kuris gali būti ir neteisingas.

Antra, Lietuvos banko pozicija šiuo klausimu yra absoliučiai neaiški. Nors VPK sprendimas priimtas liepos 28 d., ponas Vitas Vasiliauskas tyli. Kodėl? Juk Lietuvos banko įstatyme pasakyta, kad Lietuvos bankas išduoda ir atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei prižiūri jų veiklą. Bet kai net kelių Lietuvos banko pirmininko pavaduotojų artimieji dirba Lietuvos komerciniuose bankuose, jiems nuolaidžiaujama.

Trečia. Apgauta 640 Lietuvos gyventojų. Padauginus iš 3,5 - vidutinės Lietuvos šeimos - gausime per 2000 nelaimingų žmonių. Lietuvos generalinės prokuratūros viena iš funkcijų - ginti viešąjį interesą (2 str. 7 p.). Tylu. Kodėl? Ar paskui reikia stebėtis dėl emigracijos ir savižudybių mastų. Apgauti žmonės nebeturi galimybės samdyti brangių advokatų, sumokėti žyminį mokestį, kuris gali siekti iki 30 tūkst. litų, todėl buriasi į asociacijas, mėgina bylinėtis dėl neteisingos reklamos ar kitaip kovoti dėl neteisėtai prarastų lėšų. Kodėl tyli prokuratūra? Jei teisminiai procesai pasisuks palankiai apgautiesiems, o aš kažkodėl tuo pradedu tikėti, ar užteks „DnB Nord“ bankui lėšų padengti patirtus klientų nuostolius? Ar bankas pasirinks lengvesnį bankroto kelią, prieš tai išpumpavęs lėšas į savo pagrindinius bankus? Tokiu atveju nuostolius turės padengti Lietuvos bankas, kaip atsakingas už Lietuvoje veikiančių bankų veiklą ir jų pakankamumo rodiklius. O gal vis dėlto Lietuvos generalinė prokuratūra imsis ginti savo piliečių viešąjį interesą ir apribos banko disponavimą lėšomis, reikalingomis klientų nuostoliams padengti, ir imsis finansinio sukčiavimo užaukštinant NT (nekilnojamojo turto) vertę tyrimo? Juk net Konstitucijos 118 str. sako, kad „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir Valstybės teises bei teisėtus interesus“.

Nematau jokio skirtumo, kai banditai, vadovaudami iš kalėjimų per telefoninius sukčius, iš senutės apgaulės būdu išsivilioja pinigus, jie yra nusikaltėliai. O kai „šlipsuoti“ bankininkai tą patį padaro, teisėsauga tyli. Nors čia, be apgaulės, slypi ir finansinės machinacijos, įklampinusios klientus į didesnį skolų liūną. Juk jeigu įkeičiant turtą to paties banko vertintojai jį įvertina 4-5 kartus brangiau nei rinkos kaina, tai ir išduoda 4-5 kartus didesnį kreditą, negu galėtų išduoti. Tad ir palūkanos termino pabaigoje tampa 4-5 kartus didesnės, negu turėtų būti. Taip jie apgauna ir Lietuvos banką, dirbtinai padidindami pakankamumo rodiklius. Vieną kartą klientas, patikėjęs banko reklamuojamu SASO pelningumu ir nė neplanavęs imti kredito, buvo įtikintas jį paimti kuo didesnį, kad termino pabaigoje būtų kuo daugiau skolingas bankui dėl susidariusių palūkanų. Tokios niekuo nepagrįstos finansinės machinacijos bankui duoda milijoninius pelnus, o 640-čiai apgautųjų atnešė apie 100 milijonų litų nuostolių. Tyla.

Ketvirta. Mes jau pripratę, kad Vyriausybė, pati prisiskolinusi iš Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų, juos gina arba užima neutralią poziciją. Tai kas gi apgins paprastą Lietuvos žmogų, kuris, anksčiau nusivylęs Lietuvos banku „Sekundė“, pergyvenęs Akcinio inovacinio, Vakarų ir kitų žlugimus, per daug pasitikėjo užsienio bankais ir dar skaudžiau nudegė nuo jų - kaip ta senutė, kuri sukrapštė ir savanoriškai atidavė paskutinius pinigus sukčiui, kad tik anūkui būtų geriau. Šiandien turime problemą: asmens teisių pažeidimą, neturime sprendimo - kas gi jį priims. Jei sprendimus priimančios institucijos pamiršo joms deleguotas funkcijas, rytoj sulauksime pasekmių - valstybės atsakomybės už tai, kad asmenų interesai nebuvo laiku apginti.

„DnB Nord“ bankas, apgaulės būdu išviliojęs iš 640 Lietuvos piliečių apie 100 milijonų litų, visuomenei nori pasirodyti geradarys ir dalyvauja rėmimo akcijose, bet tik tokiose, kur gaunama gera, vieša reklama. Jo užrašai puikuojasi ant Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlių ir arenose, didžiųjų laivų regatos ir kitose reklamose, jis organizuoja grandiozines puotas VIP klientams, bet tik tiems, kurie dar neapgauti, apgautųjų jau nebekviečia, nes nebesitiki, kad pavyks apgauti dar sykį. Bepigu paremti vienu kitu milijonu, kai išviliota apgaulės būdu - šimtai. Toks rėmimas kitų sąskaita bankui tikrai apsimoka: ir paremtieji dėkoja, ir reklama didelė. O kaipgi tie 640 apgautųjų, kurie patys gintis finansiškai nepajėgia, o institucijos, kurios privalo tai daryti, aklos ir kurčios? Kas iš nevilties saujomis geria antidepresantus, kas perėjo prie pigaus pilstuko, o kas jau vašku tepa virves, kad tik jų sąskaita „DnB NORD“ banko reklama neužgestų. O galbūt atsiras, kas vis dėlto apgins nuo bankų ir tuos silpnuosius ir iš esmės išnagrinės jų neteisėtą veiklą, o tokie SASO strategijų platintojai kaip šideikienės, ratkevičiai ir kt. išvis negalės dirbti bankinėje sistemoje.

Pagyvensim - pamatysim, o nukentėjusiems norėčiau palinkėti nenuleisti rankų ir kovoti už savo teises. Juk bankai irgi nėra šventa karvė, nors jie ir skandinavų. Viešumas. Ypač tarptautiniu mastu - irgi didelė jėga.

***

Artimiausiu metu skaitykite apie SEB banko veiksmus smaugiant NT vystytojus (kad banko antrinės įmonės ar kiti skandinavų investuotojai galėtų pigiai užvaldyti bankui patrauklius projektus ar nekilnojamąjį turtą).