ES krizė - vertybių krizė

Europos galingieji nusisuko nuo tradicinių krikščioniškų vertybių. Tai pirmas pastebėjęs šviesaus atminimo popiežius Jonas Paulius II pasakė, kad tokia sąjunga neturi ateities. ES nepaisė nei tradicinės šeimos, nei nacionalinių tautinių vertybių, pirmenybę atiduodama įvairioms homoseksualų nuostatoms. Svetimos kultūros tradicijos, kurios yra tautos išlikimo pagrindas, tapo mums pinigais matuojama vertybe.

Jau 8 metai esu „Respublikos“ priedo „Su Žalgiriu už Lietuvą“ diskusijų vedėjas. Viena pirmųjų šio judėjimo diskusijų taip ir vadinosi: „Kodėl valdžios elitas išduoda savo tautą?“. Pasirodo, tada, kalbėdami apie Lietuvos problemas, palietėme visos Europos bėdas.

Elitas, atsidūręs politikos valdžioje, neišmano ar nežino, kaip paaiškinti tautiečiams kartais tik jam pačiam suprantamus ir naudingus savo sprendimus. O tai yra ir Europos lyderių, kurie nesugeba susitvarkyti su savo pirmtakų, Europą be karų kūrusių didžiavyrių, sprendimais ir jiems atitekusia našta dėl žemyno ateities, krizė. Bet kokiu atveju „patariamasis“ referendumas Didžiojoje Britanijoje tapo pagrindu veikti. Palyginkime - toks pats referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės mūsų valdžiai buvo pretekstas kalbėti apie savo piliečių „sąmoningumą“.

Tai, kas atsitiko Anglijoje, - ne vienos dienos ar nakties žmonių emocijų rezultatas. Šviesaus atminimo Romualdas Ozolas visada sakė, kad ES pirmiausia yra pinigų sąjunga. Mes, stodami į ją, tikėjomės, kad tai Vakarų vertybių ir jas išpažįstančių valstybių organizacija, tad gaudydami Europos galingųjų žodžius buvome labai geri mokinukai. Darėme viską, ką jie sakė, - niekinome Rytus, aukštinome Vakarus net nepagalvodami, ar tai naudinga Lietuvos žmonėms.

Kai „nupirkti“ už butelį alaus ar skalbimo miltelius nubalsavome už stojimą į ES, ėmėme uždarinėti savo atominę elektrinę. Nes, anot vakariečių, ji nebuvo saugi. Tada niekas nesiklausė specialistų ir nesusimąstė, kad „teisingieji“ vakariečiai naikina mus kaip energetinį konkurentą, o gundydami išmokomis už nedirbamas žemes dar ir likviduoja mūsų žemdirbius iš maisto pramonės rinkos. Kai dešinieji politikai pradeda kalbėti apie žalos susigrąžinimą iš buvusios Sovietų Sąjungos, man norisi pirštą pasukioti prie smilkinio. Atsiskyrę nuo sovietų lietuviai turėjo daugiausiai automobilių, didžiausias santaupas bankuose. Mes išsinešėme „Mažeikių naftą“, laivyną, jau minėtą atominę elektrinę, bet per savo, nepykite, kvailumą sugebėjome visa tai „išparceliuoti“. Likome tik pigi darbo jėga ir rinka Vakarams.

Bet štai Vakarų lyderiai, jei tokiais galima laikyti Angelą Merkel ir Deividą Kameroną (David Cameron), apsijuokė ir Europą privedė prie krizės. Viena, siekdama gauti Nobelio taikos premiją, pasijutusi Motina Terese, atidarė vartus pabėgėliams, kitas, nežinodamas atsakymo, uždavė klausimą savo tautiečiams, o dėl atsakymo į jį kentėsime visi.

O dabar pabandykite įsivaizduoti „meškos“, Rusijos prezidento V. Putino, kreivą šypsenėlę ir kiek kartų mes šiai savo agresyviai ir nenuspėjamai kaimynei rodėme špygas, nes tvirtai žinojome, kad Vakarai mus apgins. Nors šie savo leksikone tokių žodžių, kaip mūsų prezidentė, kad Rusija - teroristinė valstybė, niekada nevartojo.