2 nuotr.Mano pažintis su Kazachstanu prasidėjo dar sovietmečiu, kai tekdavo vykti į sportines, turistines keliones. Ši šalis mane domino dėl to, kad po karo čia buvo ištremta daug lietuvių, net artimų mano giminaičių iš Dzūkijos.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 metais, Kazachstanas tapo nepriklausoma valstybe ir nors yra Muitų sąjungoje, bet tai toli gražu nėra Rusijos ar Vladimiro Putino valdoma marionetė. Su Kazachstanu, kurio žemės kloduose gali rasti kone visus Mendelejevo lentelėje esančius elementus, Lietuvai bendrauti yra būtina, nes iš mūsų, kaip Europos Sąjungos šalies, ji gali pasimokyti, kaip pereiti prie rinkos ekonomikos, demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrimo.
Daug metų atstovaudamas Lietuvai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) ir būdamas tarpparlamentinės Lietuvos-Kazachstano grupės narys, lankiausi sostinėje Astanoje. Mačiau, kad į šią turtingą ir ekonomiškai tvirtėjančią šalį krypsta daugelio valstybių žvilgsniai su labai pragmatiškais, savanaudiškais interesais, išnaudojant įvairias tarptautines organizacijas.
Štai prieš mėnesį vykusioje ETPA žiemos sesijoje daugelį parlamentarų nustebino italų senatoriaus Roberto Rampio (Roberto Rampi) ir Vokietijos Bundestago atstovo Franko Švabės (Frank Schwabe) siūlymai atlikti Kazachijos teisinės sistemos auditą, kuris finansuojamas iš europinių fondų. Kaip pasakojo Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis, jei lyginsim Kazachstano teisines reformas su europiniais standartais, čia kaip tik matosi akivaizdi pažanga ir rezultatų pagerėjimas.
Beje, kai Lietuvą supurtė teisėjų korupcijos skandalas, Kazachstane žmonės išėjo į gatves dėl vykdomų teismų reformų. Kazachstane vykdomas teisinių įstaigų optimizavimas, reformuojamas teisėjų atrankos mechanizmas, privalomas ir visuotinis audio- videosistemų naudojimas teisiniuose procesuose. Jei tai iliustruotumėme skaičiais, tai pirmos instancijos teismuose bylų skaičius padidėjo 11,1 proc., o išnagrinėtų bylų skaičius išaugo daugiau negu tris kartus, lyginant su praėjusiu ikireforminiu laikotarpiu.
ETPA buvo sukurta ginti žmogaus teises ir europines vertybes, demokratiją ir įstatymų viršenybę, kaip pavyzdinė instancija visam pasauliui. Kita vertus, tuo pat metu čia visada atsiranda kokios nors iniciatyvos, kurias finansuoja amerikietis milijardierius Džordžas Sorošas (George Soros) ir jo „Atviros visuomenės“ fondas. Ar mažai šio fondo pinigais turime finansuojamų organizacijų, kurios, mano akimis, daro žalą mūsų valstybei ir apie kurias ne kartą rašė „Respublikos“ leidinių“ grupė. Ir tada jau neatrodo nieko keisto, kad „Atviro dialogo“ fondo direktorė organizuoja seminarus, kritikuodama Lenkijos, Vengrijos savarankišką vyriausybių politiką vienoje iš Bundestago salių. Tam, kad organizuotų tokį renginį, minėta ponia atvyksta į Vokietiją deputatų Anderso Niko ir jau mano minėto Franko Švabės kvietimu, nes Lenkijos prašymu Liudmilai Kozlovskai Šengeno zonos viza yra pristabdyta. Savaime aišku, kad „Atviros visuomenės“ Dž.Sorošo fondo pastovi Kazachstano kritika ETPA - tų pačių jėgų darbas.
Mano akimis žiūrint, pavojingiausia, kad prisidengiant žmogaus teisių gynimu, „Atviros visuomenės“ fondas tikruosius savo tikslus atskleidė gindamas nuo teisėsaugos besislapstantį, apsivogusį kazachų bankininką Muchtarą Abliazovą, kuris vienu metu slapstėsi Lietuvoje.
Todėl mes Lietuvoje turime aiškiai suvokti, kokie procesai ir teisinės reformos vyksta Kazachstane, šalyje, kurioje liūdnai pagarsėjęs Dž.Sorošas, jo „Atviros visuomenės“ fondas, M.Abliazovas ir juos palaikantys kai kurie Europos politikai diskredituoja. Diskredituoja ne dėl nuoširdaus noro ginti žmogaus teises, o dėl asmeninių tikslų ir interesų turėti įtakos tos šalies politikai.
